Prabilus apie patirtą seksualinį priekabiavimą, dalis visuomenės puola piktintis: esą kalbama apie pažeidimus, kurių neįmanoma įrodyti. Taip, iš tiesų, tokie veiksmai, be to, kad neretai yra tiesiog nutylimi, dažniausiai nutinka „tarp keturių akių“. Vadinasi, be liudytojų. Todėl įrodyti tokį elgesį būna itin sunku.
Pagal įstatymus, reguliuojančius lygių galimybių sritį, įrodinėjimo pareiga taikoma apskųstajam. Pasak Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos teisininkės Laimos Vegalės-Dits, potencialios aukos gali palengvinti tyrimą padėdamos teisininkams surinkti informaciją apie diskriminuojančio elgesio aplinkybes.
Seksualinis priekabiavimas – užgaulus ir nepageidaujamas žodžiu, raštu ar fiziškai išreikštas seksualinio pobūdžio veiksmas, sukuriantis bauginančią, priešišką ar įžeidžiančią atmosferą. „Moterys, kurios aukomis būna dažniausiai, patiria psichologinį smurtą – paniekinamas jų orumas, jos žeminamos, tarkime, darbe, dėl to negali normaliai vykdyti savo funkcijų“, – tendenciją menkinti tokio pobūdžio veiksmų žalą paneigia L. Vengalė-Dits.
Asmenims, įtariantiems seksualinį priekabiavimą, ji pataria nepasimesti ir imtis šių veiksmų:
Pasakyti, jog elgesys yra nepageidaujamas. „Asmuo, patiriantis seksualinį priekabiavimą priekabiautojui turėtų pasakyti, parodyti, kad jo veiksmai yra nepriimtini. Nereikėtų tokio elgesio toleruoti kelis mėnesius, juolab – ištisus metus“, – sako L. Vengalė-Dits.
Jeigu įmanoma, įrašyti. Kai siekiama apsiginti ir įrodyti, kad žmogaus teisės yra pažeidžiamos, teisininkė siūlo telefonu arba kita tinkama priemone padaryti garso įrašą.
Saugoti el. laiškus ir žinutes. „Jokiu būdu negalima jų ištrinti. Jeigu įmanoma, reikėtų pasidaryti kopijas ir laikyti saugioje laikmenoje. Tai gali būti ir žinutės, ir elektroniniai laiškai, kuriais siunčiamos atitinkamos nuotraukos, seksistiniai juokeliai arba grasinimai“, – primena teisininkė.
Stebėti ir fiksuoti telefoninių skambučių laiką. Lygių galimybių kontrolierius neturi teisės klausytis gyventojų pokalbių, tačiau skambučių laikas gali atskleisti, kad priekabiautojas, jei tai yra darbdavys arba kolega, bandė susisiekti ne darbo metu.
Vesti „dienoraštį“. Jei elgesys kartojasi, L. Vengalė-Dits rekomenduoja susirašyti incidentų aplinkybes: kada ir kur buvo priekabiauta, kas sakyta arba padaryta, kokie žmonės galėtų tai paliudyti.
Netylėti. Darbinėje aplinkoje kolegos gali bijoti liudyti prieš darbdavį, tačiau, nepaisant to, reikėtų pasipasakoti bendradarbiams (-ėms), nes jie (jos) gali pastebėti, kad žmogus jaučiasi blogai, sunkiai susikaupia, jaudinasi dėl priekabiautojo veiksmų, dirba priešiškoje aplinkoje. Apie tai, jog susiduria su nepageidaujamu elgesiu, žmogus turėtų papasakoti ir artimiesiems. Jų žinojimas ir parama gali palengvinti savijautą, padrąsinti kreiptis pagalbos.
Kaupti medicinines pažymas. L. Vengalė-Dits pastebi, kad seksualinis priekabiavimas pablogina asmens sveikatą. „Gydytojų išrašas iš ligos istorijos apie patirtus psichologinius sunkumus, jeigu juos lėmė diskriminacija dėl lyties, gali tapti svarbiais įrodymais“, – pabrėžia teisininkė.
Pranešti darbdaviui ar švietimo įstaigos vadovui. Jei seksualiai priekabiauja kolega, bendramokslis ar švietimo įstaigos darbuotojas apie tai būtina pranešti vadovui (-ei).
Kreiptis į atsakingas institucijas. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba gina asmenis nuo seksualinio priekabiavimo darbinėje ir švietimo srityse. Patyrę tokį elgesį, žmonės gali teikti skundą arba pasikonsultuoti su Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos teisininkais.
Taip pat galima susisiekti su Darbo ginčių komisija arba dėl žalos atlyginimo kreiptis į teismą. Jei prieš moterį smurtaujama ir jai daromas spaudimas lytiškai santykiauti, būtina kviesti policiją.
Daugiau apie smurtą artimoje aplinkoje rasite interneto svetainėje www.visureikalas.lt