Pažodžiui iš graikų kalbos, mizoginija – neapykanta (gr. misos) moteriai (gr. gyno). Tai yra neigiamas išankstinis nusistatymas ir neapykanta moteriškosios lyties asmenims, kraštutinė seksizmo forma.
Mizoginija visada yra seksizmas, bet seksizmas – ne visada mizoginija. Pavyzdžiui, pasakymas, kad moterys iš prigimties yra labiau globėjiškos ir todėl joms būti slaugytojomis tinka labiau, būtų seksistinis. Tačiau, jei būtų sakoma, kad moterys yra tinkamos tik patarnauti ir asistuoti, o atsakingas gydytojų darbas turėtų būti paliktas vyrams, tai jau būtų mizoginiškas teiginys.
Mizoginijos terminas dažnai yra vartojamas norint pabrėžti priešiškus, menkinančius vyrų veiksmus prieš moteris, kurios kvestionuoja patriarchalines normas. Dažnai mizoginijos taikiniu tampa politikoje dalyvaujančios moterys, žmogaus teisių aktyvistės ir kitos moterys, besirenkančios stereotipiškai „vyriškas“ profesijas, kritikuojančios seksistines praktikas ar apskritai nesutinkančios su vyrų išsakyta nuomone, siūlymais.
Mizoginija gali pasireikšti pačiais įvairiausiais būdais:
- komentarais darbe, švietimo įstaigoje, gaunant paslaugas ar kitur;
- komentarais internete;
- „nušvilpimu“ gatvėje (angl. catcalling);
- juokeliais;
- dainų žodžiais;
- diskriminacija;
- kt.
Ką daryti susidūrus su mizoginija?
Ką daryti susidūrus su mizoginija, galima pasimokyti iš kai kurių užsienio politikių, kurios nebijojo įvardyti savo patirčių ir viešai pasmerkti vyrų veiksmų.
„Aš nebūsiu šio vyro mokoma apie seksizmą ir mizoginiją. <…> aš taip pat buvau įžeista opozicijos lyderio seksizmo, mizoginijos, kai jis mane, Ministrę Pirmininkę, nušvilpė iš kitos stalo pusės sakydamas: „Jei Ministrė Pirmininkė nori iš savęs padaryti padorią moterį…“. Tai niekada nebūtų pasakyta jokiam šioje kėdėje sėdinčiam vyrui. Aš buvau įsižeidusi, kai opozicijos lyderis prie parlamento stovėjo šalia ženklo „Lauk raganą“. Aš buvau įsižeidusi, kai opozicijos lyderis stovėjo šalia plakato, kuriame aš buvau apibūdinta kaip vyro kalė“, – savo 15-kos minučių trukmės kalboje 2012 m. sakė tuometinė Australijos Ministrė pirmininkė Julia Gillard, nusprendusi nebekęsti parlamentaro mizoginiškų veiksmų.
Amerikos politikė Alexandria Ocasio-Cortez 2020 m. taip pat sukritikavo mizoginišką kolegos elgesį, o jos kalbos įrašas internete apskriejo visą pasaulį. „Prie žurnalistų įgaliotinis Yoho pavadino mane „s*****a kale“. <…> Aš esu čia, kad parodyčiau savo tėvams, jog jie neužaugino dukros, kuri toleruoja vyrų smurtą“, – sakė A. Ocasio-Cortez. Ji atkreipė dėmesį, kad toks elgesys su moterimis yra struktūrinė problema ir T. Yoho savo veiksmais ne tik bandė įžeisti ją, bet ir išsiuntė žinutę visiems vyrams, kad jie gali taip pat pasielgti su jo pačio dukromis.
Šių politikių kalbos buvo apgalvotos ir nuosekliai suplanuotos, bet svarbu išsinešti vieną žinutę – toleruojama mizoginija tampa norma ir toliau žeidžia visas moteris. Tiek kai mizoginija yra nukreipta į jus, tiek kai tampate stebėtoja ar stebėtoju, svarbiausia yra neleisti neapykantai moterims likti nepastebėtai. Jei tik tai daryti saugu, visada stenkitės sukritikuoti mizoginiškai pasielgusį vyrą ir įvardykite, kodėl jo elgesys yra žalingas.
Kas yra internalizuota mizoginija?
Internalizuota mizoginija yra vadinamas moterų ir mergaičių įsitikinimas, kad seksistiniai, mizoginiški stereotipai apie jas yra tiesa, bei šių nuostatų nulemtas elgesys.
Internalizuota mizoginija išugdoma socializacijos proceso metu, todėl didesne ar mažesne apimtimi ji randa vietą visų moterų pasąmonėje ir pasirodo tada, kai yra „nukrypstama nuo normos“. Pasibjaurėjimas moterų kūno plaukais, nepasitikėjimas stereotipiškai „vyriškos“ profesijos specialiste ir skirtingas moterų bei vyrų seksualinio elgesio vertinimas smerkiant moteris už tai, ką vyrams daryti būtų normalu, yra tik keli internalizuotos mizoginijos pavyzdžiai. Išmokusios tokio požiūrio, vėliau moterys dalijasi savo įsitikinimais su kitomis moterimis, perduoda juos dukromis, anūkėmis, taip prisidėdamos prie žalingų nuostatų tolesnio gyvavimo.
Internalizuota mizoginija pasąmoniškai gali būti būdas atsiriboti nuo to, kas visuomenėje moteris tradicinių vyrų atžvilgiu padaro silpnesnes, negerbtinas. Trumpai tariant, tai galime pavadinti „Ne kaip kitos“ fenomenu. Stereotipiškai „moteriškų“ pomėgių, pavyzdžiui, tam tikrų atlikėjų ar muzikos grupių klausymo, domėjimosi kosmetika, mada ir panašiai vertinimas kaip paviršutiniškų ar prasto skonio taip pat turi mizoginijos prieskonį. Kadangi mizoginija yra priešinga feminizmui, antifeministiniai pasisakymai dažnai taip pat yra „Ne kaip kitos“ fenomeno dalis.
Kaip įveikti internalizuotą mizoginiją?
Pirmas žingsnis yra suprasti, kad lyčių normos, kuriomis vadovaudamasi veikia visuomenė, yra konstruojamos ir su laiku gali keistis.
Tai puikiai iliustruoja požiūris į moterų kūno plaukus. Iki XX a. antro dešimtmečio, Vakarų valstybėse moterų pažastų plaukai niekam nekėlė per daug emocijų – tai buvo visiškai normali žmogaus kūno dalis. Veikiau keistenybe laikytas būtų buvęs jų šalinimas, bet, kai berankovės suknelės tapo madingos, skutimosi priemonių gamintojai išnaudojo šią galimybę atverti dar vieną rinką. Reklamose buvo pradėti reklamuoti skutimosi produktai moterims, o pažastų plaukai vaizduoti kaip nepatrauklūs ir nepageidaujami. Na, o trumpėjant sijonams, norma tapo ir kojų plaukų šalinimas.
Taigi, pagavus save kritikuojant kitas moteris dėl jų kūno plaukų ar jaučiantis blogai dėl savųjų, verta sau užduoti klausimą „Kodėl man taip atrodo?“ Tiek gvildenant kūno plaukų problemą, tiek analizuojant kitas mizoginiškas idėjas, beveik visada pavyks atsekti, kad pirmosios jų sėklos buvo pasėtos dėl labai konkrečių, kažkam naudingų priežasčių.
Savo nuostatų kvestionavimas neduos greitų rezultatų ir tikėtina, kad net laikant save pažengusia feminizmo temoje, retkarčiais vis tiek teks nusivilti. Asmeninė kova su internalizuota mizoginija yra nuolatinis, nesibaigiantis procesas. Svarbiausia atleisti sau už prasprūstančias mizoginiškas mintis, kartais virstančias veiksmais, stengtis jų nekartoti ir atsiprašyti, jei dėl savo internalizuotos mizoginijos užgavote kitą moterį.
Mizoginijos ir smurto dėl lyties ryšys
Mizoginija yra neatsiejama nuo smurto prieš moteris ir mergaites artimoje aplinkoje. Taip yra dėl to, kad mizoginiškų įsitikinimų turintys vyrai galvoja, jog moterys vien dėl savo lyties yra prastesnės už juos ir nenusipelnė pagarbaus elgesio. Vadinasi, tokie vyrai mano turį teisę kontroliuoti moterį, o už nepaklusnumą galintys bausti pasirinktomis priemonėmis. Todėl mizoginija gali pasireikšti visų formų smurtu dėl lyties artimoje aplinkoje (fiziniu, psichologiniu, seksualiniu ir ekonominiu smurtu). Kai kuriems pasaulio regionams būdingesni garbės nužudymai, moterų lytinių organų žalojimas bei priverstinės vedybos taipogi yra praktikos, grįstos neigiamomis nuostatomis apie moteris.
Lygiai taip pat ir kalbant apie seksualinį smurtą prieš moteris – jis gali būti susijęs su smurtautojo nuostata, kad moterys yra vertos mažiau, todėl turėtų leistis dominuojamos vyrų ir tenkinti jų seksualinius poreikius. Mizoginija įžvelgtina ne tik seksualinio nusikaltimo padaryme, bet ir reakcijose į jį, nes aukų kaltinimas dar nėra įveikta problema. „Nereikėjo rengtis provokuojančiai“, „O ko ji tikėjosi tiek gerdama?“ ir panašūs pasakymai puikiai iliustruoja ant moters pečių užkraunamą atsakomybę už patirtą smurtą tarsi tai būtų normali moterų elgesio pasekmė. Dėl aktyvisčių, aktyvistų, įstaigų bei organizacijų dedamų pastangų, visuomenės sąmoningumas auga ir viešas aukų kaltinimas vis dažniau susilaukia atoveiksmio, bet svarbu ir toliau dirbti kryptingai.
Daugiau informacijos apie smurtą dėl lyties ir smurtą artimoje aplinkoje bei patarimų, kaip su juo kovoti, galite rasti interneto svetainėje www.visureikalas.lt.