Moterys uždirba mažiau nei vyrai
Lietuvoje moterų ir vyrų darbo pajamų atotrūkis 2025 m. siekė 8,5 proc. Šis atotrūkis mažiausias per pastarąjį dešimtmetį – jis susitraukė beveik 10 procentinių punktų (2016 m. moterų ir vyrų darbo pajamos skyrėsi 18,2 proc.).
Atotrūkis skiriasi priklausomai nuo profesijos. Didžiausias atotrūkis tarp sveikatos specialistų, kai vyrų darbo pajamos buvo 75 proc. didesnės nei moterų, nors moterys sudarė 86 proc. šios profesijos darbuotojų. „Sodros“ vertinimu tokius skirtumus gali lemti skirtingas vyrų ir moterų pasiskirstymas pareigose ir vadovaujančių pozicijų koncentracija. Panaši situacija pastebima asmens priežiūros srityje, kurioje vyrai uždirba 33 proc. daugiau nei moterys, nors moterys sudaro 95 proc. šios profesijos darbuotojų.
Tarp informacijos ir ryšių technologijų specialistų vyrų darbo pajamos buvo 36 proc. didesnės, o tarp pardavėjų – 30 proc. didesnės nei moterų.
Kai kuriose profesijose skirtumas yra nedidelis arba moterų pajamos šiek tiek didesnės. Pavyzdžiui, tarp mokymo specialistų moterys sudarė 83 proc. darbuotojų, o jų darbo pajamos buvo apie 2 proc. didesnės nei vyrų.
Šaltiniai:
„Sodros“ apžvalga: vyrų ir moterų atlyginimų skirtumas – mažiausias per dešimtmetį Sodra, 2026.
Ką tai turi bendra su lyčių nelygybe? (skaityti daugiau ⇓)
Darbo užmokesčio atotrūkis susijęs su profesine segregacija – faktiniu vienos lyties dominavimu konkrečioje ekonominės veiklos srityje.
Vis dar paplitę lyčių stereotipai nuo mažens įtvirtina lūkesčius, kokie žaislai ir žaidimai, veiklos, o paskui ir profesijos yra „tinkamos“ moterims ir kokios – vyrams. Šie lūkesčiai atsispindi ir studijų krypčių pasirinkimuose. Pavyzdžiui, vaikinai 6 kartus dažniau renkasi informacinių technologijų studijas, 4 kartus dažniau – inžinerinio profilio profesijas; merginos 3–4 kartus dažniau renkasi sveikatos priežiūros ir 2–3 kartus dažniau – švietimo srities studijas. Skirtingos darbo užmokesčio galimybės skirtingose ekonominės veiklos srityse lemia netolygų resursų pasiskirstymą tarp moterų ir vyrų. Tai, kad moterys uždirba mažiau, lemia ir lūkesčiai, kad moterys didesne apimtimi įsipareigos pasirūpinti vaikų auginimu ir priežiūra, kitų šeimos narių – vyresnių ar šeimos narių su negalia – globa ir priežiūra. Dėl šių įsipareigojimų moterys dažnai būna priverstos dažniau nei vyrai daryti ilgesnes karjeros pertraukas, dirbti mažesniu darbo krūviu arba visai iškristi iš darbo rinkos.
Moterys gauna mažesnes pensijas ir susiduria su didesne skurdo rizika
2025 m. vidutinė vyrų valstybinio socialinio draudimo senatvės pensija buvo 14,6 proc. didesnė nei moterų ir siekė 729 eurus, moterų – 636 eurus. Šis atotrūkis kiek sumažėjo nuo 2019 m., kai siekė 20,5 proc.
Lietuvoje moterų skurdo rizikos lygis 2025 metais siekė 24,2 proc., vyrų – 20,9 proc. Vyresnio amžiaus žmonių grupėje šie skaičiai dar didesni: 65 metų ir vyresnio amžiaus vyrų skurdo rizikos lygis siekė 30,4 proc., o moterų – net 44,1 proc.
Šaltiniai:
Gyventojų darbo pajamų apžvalga 2025 m. IV ketvirtis Sodra, 2026.
Valstybės duomenų agentūra: Skurdo rizikos lygis
Ką tai turi bendra su lyčių nelygybe? (skaityti daugiau ⇓)
Mažesnę moterų senatvės pensiją bei didesnę tikimybę patirti skurdą senatvėje lemia moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis, mažesnis moterų darbo stažas. Tai, kad moterys uždirba mažiau, lemia ir tai, kad jos didesne apimtimi įsitraukia į vaikų auginimą, kitų šeimos narių globą ir priežiūrą. Dėl šių įsipareigojimų moterys dažnai būna priverstos dažniau nei vyrai daryti ilgesnes karjeros pertraukas, dirbti mažesniu darbo krūviu arba visai iškristi iš darbo rinkos. Pavyzdžiui, dauguma suaugusių asmenų, kurie vieniši augina vaikus, yra moterys (8 kartus dažniau nei vyrai). Uždirbdamos mažiau ir turėdamos dažniau pasirūpinti kitais asmenimis, moterys dažniau patiria skurdą, joms sunkiau po pertraukos grįžti į darbo rinką, o sugrįžusios po vaiko priežiūros atostogų dažnai gauna mažesnį nei kiti kolegos darbo užmokestį. Dėl vyraujančių su lytimi susijusių nuostatų, siejančių sėkmingą vadovavimą su vyriškumu, moterims taip pat sunkiau užimti vadovaujančias ir geriau apmokamas pareigas.
Smurtas artimoje aplinkoje taip pat didina moterų pažeidžiamumą. Smurtą patiriančios moterys dažnai būna ne tik prastesnės sveikatos, bet turi ir prastesnes darbo galimybes.
Moterys dažniau dirba mažiau apmokamą darbą
Lietuvoje 2024 m. mažai apmokamų darbuotojų dalis tarp moterų siekė 28 proc., tarp vyrų – 20 proc.
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, moterys sudaro 86 proc. visų sveikatos priežiūros ir socialinio darbo srities darbuotojų, 83 proc. visų švietimo srityje dirbančių darbuotojų. Vyrai dažniau dirba statybose (90 proc. visų darbuotojų), transporto ir saugojimo srityje (76 proc. visų darbuotojų), informacijos ir ryšių srityje (58 proc. visų darbuotojų).
Šaltiniai:
Valstybės duomenų agentūra: samdomieji darbuotojai (2024).
Low paid workers. Gender Equality Index 2025. Europos lyčių lygybės institutas, Eurostat, 2024.
Ką tai turi bendra su lyčių nelygybe? (skaityti daugiau ⇓)
Moterys dažniau dirba švietimo, sveikatos ir socialinio darbo srityse, kurios yra menkiau apmokamos. Vyrai paprastai renkasi kitas, geriau apmokamas, sritis. Tokiems pasirinkimams įtaką daro ir auklėjimas, visuomenės lūkesčiai. Mergaitės nuo mažens yra socializuojamos būti atsakingos už privačią gyvenimo sritį: tarpasmeninius santykius, rūpestį artimaisiais, vaikais. Tai lemia ir jų profesinius pasirinkimus. Vyrai dažniau yra vertinami kaip mažiau tinkami darbams, susijusiems su kitų asmenų priežiūra, dažniau ir patys save tokiais laiko. Tai susiję su vyriškumo normomis, kurios dažniausiai siejamos su emocijų kontrole, kylančių jausmų nerodymu. Pagal tradicinius lyčių vaidmenis, rūpestis vaikais, namais, kitais priežiūros reikalaujančiais asmenimis perkeliamas ant moterų pečių. Lyčių disbalansas feminizuotose profesijose taip pat lemia žemesnį šių sektorių darbuotojų atlyginimą bei prastesnes darbo sąlygas.
Moterys rečiau užima vadovaujamas pozicijas
Lietuvoje vadovaujamas pozicijas užimančių moterų bendras skaičius viešajame ir privačiame sektoriuose – 29 proc., nors jos yra labiau išsilavinusios nei vyrai (moterys sudaro 61 proc. visų asmenų, įgijusių aukštąjį arba aukštesnįjį išsilavinimą).
Šaltiniai:
Vadovaujančias pareigas užimančios moterys pagal lytį, Lyčių statistikos duomenų bazė, Europos lyčių lygybės institutas, Eurostat, 2023.
Research: Women Score Higher Than Men in Most Leadership Skills. Jack Zenger, Joseph Folkman, 2019.
Vadovėlių ir kitų mokymo(-si) priemonių vertinimo lyčių aspektu apžvalga. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, 2019.
Ką tai turi bendra su lyčių nelygybe? (skaityti daugiau ⇓)
Nors Lietuvoje yra daugiau išsilavinusių moterų nei vyrų, jos kur kas dažniau yra išstumiamos iš sprendimų priėmimo galią turinčių pozicijų. Taip visuomenėje yra švaistomi žmogiškieji resursai, nukenčia priimamų sprendimų kokybė ir įvairovė. Tyrimai rodo, kad lytis nedaro įtakos lyderystės įgūdžiams: tiek vyrai, tiek moterys turi gebėjimus išvystyti lyderystės kompetencijas. Skirtumai atsiranda dėl auklėjimo ir socializacijos. Dėl labai stiprių su lytimi susijusių lūkesčių ir įsitikinimų visuomenėje berniukai nuo mažens yra skatinami rodyti iniciatyvą, rizikuoti, yra dažniau paskiriami į vadovo ar sprendimą priimančio asmens vaidmenį. Mergaitės paprastai dažniau skatinamos būti nuolankesnės, neišsišokti, nekalbėti ar nesijuokti garsiai. Mokymo priemonėse, ypač istorijos vadovėliuose, nematome moterų lyderių istorijų, o moterų atliekami darbai vaizduojami kaip mažiau vertingi. Sudaiktintas ir seksualizuotas moters vaizdavimas žiniasklaidoje ir reklamose taip pat prisideda prie suvokimo, kad moterys yra mažiau patikimos, mažiau vertingos, formavimo.
Kai moterys nedalyvauja lygiaverte apimtimi sprendimų priėmime ar kuriant įvairias paslaugas bei produktus, kyla pavojus, kad daugelis jų nebus pritaikyti moterims ir jų poreikiams. Nepakankamas moterų skaičius vadovaujančiose pozicijose taip pat gali lemti, kad nebus skiriamas tinkamas dėmesys socialiniams ir kitiems moterims aktualiems klausimams spręsti.
Moterims sunku patekti į aukščiausias įmonių valdymo struktūras
Lietuvoje moterys sudaro tik apie trečdalį generalinių ir vykdančiųjų direktorių skaičiaus. 2026 metais pirmąjį pusmetį šalies biržinių bendrovių vadovų tarpe buvo 29,4 proc. moterų.
Moterims didesnė tikimybė užimti aukščiausias pozicijas moterų dominuojamuose sektoriuose, vyrams – visuose.
Šaltiniai:
Didžiausios listinguojamos bendrovės: generaliniai direktoriai, vadovai ir nevykdomieji vadovai pagal lytį, Lyčių statistikos duomenų bazė, Europos lyčių lygybės institutas, 2026.
Global Gender Gap Report, World Economic Forum, 2022.
Ką tai turi bendra su lyčių nelygybe? (skaityti daugiau ⇓)
Nors dažnai įsivaizduojama, kad moterys sunkiau kopia karjeros laiptais, nes mažiau savimi pasitiki, tyrimai rodo, kad pagrindinė ir svarbiausia kliūtis moterims įveikti vadinamąsias „stiklo lubas“ yra atrankos procesuose dalyvaujančių žmonių nuostatos. Nuostatos gali veikti ir pasąmoniniu lygmeniu. Pavyzdžiui, nesąmoningai palankiau vertinti vyrus kandidatus gali paskatinti nuostata, kad moterų pirminė pareiga yra rūpintis mažais vaikais, o ne siekti karjeros. Tai, kaip vertinamos vadovavimui reikalingos savybės, taip pat skiriasi priklausomai nuo to, ką vertiname – vadovus vyrus ar vadoves moteris. Pavyzdžiui, moterų ryžtingumas arba reiklumas vertinamas skirtingai nei vyrų. Reiklios moterys dažniau įsivaizduojamos kaip agresyvios arba emocingos – ši savybė dažniau vertinama kaip neigiama, jei ja pasižymi moteris, ir kaip teigiama, jei ja pasižymi vyras. Seksualinis priekabiavimas, priekabiavimas lyties pagrindu, nesaugi ir nepagarbi darbo aplinka taip pat lemia moterų savijautą ir vertinimą organizacijoje bei apriboja jų galimybes užimti aukštesnes pozicijas.
Muzikantėms moterims patekti į orkestrus sunkiau nei muzikantams vyrams
Pirma moteris orkestre buvo įdarbinta tik XX amžiaus pradžioje. Orkestruose iki 1965 metų dirbo / grojo tik apie 5 proc. moterų.
Pradėjus taikyti „aklosios atrankos“ praktikas, Bostono filharmonijoje moterų skaičius padidėjo nuo 5 iki 30 proc., o Niujorko filharmonijoje XXI amžiaus pradžioje vyrų ir moterų skaičius jau buvo apylygis.
Šaltiniai:
Orchestrating impartiality: the impact of „blind” auditions on female musicians. Claudia Goldin, Cecilia Rouse, 1997.
When were women first allowed to join the orchestra? Classic fm, 2018.
Women on the Podium: Issues and Strategies of Women Orchestral Conductors. Hamer, Laura, Estudios bandísticos, 3(1) pp. 21–39, 2019.
Ką tai turi bendra su lyčių nelygybe? (skaityti daugiau ⇓)
Muzikavimas didžiojoje scenoje, darbas orkestre ilgą laiką buvo traktuojama tik kaip vyrams būdinga veikla. Tik XX amžiaus pradžioje pirmoji moteris buvo įdarbinta Londono karalienės salės orkestre. Tuo metu Vienos filharmonija, kurios orkestras buvo vienas pelningiausių orkestrų Europoje net iki 1997 metų, nepageidavo, kad orkestre dirbtų moterys. Arfos muzikos atlikėja Anna Lelkes tapo pirmąja moterimi Vienos filharmonijoje, nors jos vardas buvo slepiamas, ir nerodomas filharmonijos programose.
Spręsdami šią nelygybės problemą pastaraisiais dešimtmečiais orkestrai ėmėsi įtraukaus įdarbinimo, dar kitaip vadinamo „akląja atranka“ (angl. blind audition), praktikų. Atlikėjai grodavo už širmos, tad atrankos komisija nematydavo grojančio asmens lyties, amžiaus, odos spalvos. Ši praktika leido sumažinti atrankos komisijos narių nesuvoktą šališkumą, o atranką sėkmingai praeidavo vis daugiau moterų. Nesuvoktas šališkumas lyties atžvilgiu pasireiškia nesąmoningai, kai vertinami ne kandidato arba kandidatės gebėjimai, o jo / jos lytis. Pavyzdžiui, tyrimai rodo, kad moterys muzikantės ir atlikėjos susiduria su skirtingu traktavimu, jų talento nuvertinimu, moterų vertinimu kaip mažai disciplinuotų ar per daug temperamentingų asmenybių.
Moterys dažniau patiria seksualinį priekabiavimą darbovietėse
Iš visų seksualinį priekabiavimą patyrusių moterų Europos Sąjungoje, vidutiniškai kas trečia jį patyrė darbe.
75 proc. moterų, dirbančių aukštose vadovaujančiose pozicijoje, praneša, kad su seksualiniu priekabiavimu susiduria nuo 15 metų.
Šaltiniai:
Violating sexist expectations can lead to sexual harassment. Europos lyčių lygybės institutas.
Violence and harassment across Europe much higher than official records. European Agency for Fundamental Rights (FRA), 2021. What is sexual harassment? Europos lyčių lygybės institutas.
Ką tai turi bendra su lyčių nelygybe? (skaityti daugiau ⇓)
Kadangi seksualinis priekabiavimas susijęs su galia, tai tampa labai pavojingu reiškiniu darbovietėse, kuriose vyrauja hierarchinė struktūra. Vadovai (-ės) taip gali naudotis savo galia priekabiaudami prie darbuotojų arba darbuotojai gali naudoti seksualinį priekabiavimą kaip įrankį savo pozicijai sustiprinti.
Moterys darbo aplinkoje dažnai susiduria su įkyriais, privataus pobūdžio klausimais apie asmeninį gyvenimą, su seksualinio pobūdžio komentarais, komentarais apie išvaizdą, nepageidaujamais prisilietimais, apkabinimais ar bučiavimu. Pastaruoju metu daugėja ir priekabiavimo elektroninėje erdvėje atvejų, kai be sutikimo yra atsiunčiami ar viešinami seksualinio pobūdžio vaizdai.
Pastebima, kad vyrų dominuojamose veiklos srityse dirbančios moterys susiduria su didesne rizika patirti seksualinį priekabiavimą. Darbovietėse, kuriose dominuoja vyrai, seksualinis priekabiavimas dažniau vartojamas kaip galios ir kontrolės, „pastatymo į vietą“ įrankis. Priekabiavimas gali sukelti fizinę ir psichologinę žalą, t. y. menkinti aukos savivertę, sukelti depresiją, galvos skausmus, kūno svorio kitimus, nuovargį. Dėl to kyla grėsmė nukentėjusio asmens darbo kokybei bei karjeros galimybėms.