Moterys uždirba mažiau nei vyrai
Lietuvoje moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis 2023 m. IV ketvirtį siekė 14 proc. Didžiausi atlyginimų skirtumai – apie 40 proc. – tarp IT specialistų, taikomųjų programų kūrėjų, gydytojų specialistų, gydytojų odontologų, ekonomistų. Visoje Europoje per metus moterys, palyginti su vyrais, beveik du mėnesius dirba nemokamai! O Lietuvoje nėra nė vienos ekonominės veiklos rūšies, kur moterų ir vyrų darbo užmokestis būtų vienodas.
Šaltiniai:
Ketvirčio pajamos, kiek ir kam jų teko? Sodra, 2024.
Valstybės duomenų agentūra: Moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis (2022 m.).
Verti po lygiai.
Ką tai turi bendra su lyčių nelygybe? (skaityti daugiau ⇓)
Darbo užmokesčio atotrūkis susijęs su profesine segregacija – faktiniu vienos lyties dominavimu konkrečioje ekonominės veiklos srityje.
Vis dar paplitę lyčių stereotipai nuo mažens įtvirtina lūkesčius, kokie žaislai ir žaidimai, veiklos, o paskui ir profesijos yra „tinkamos“ moterims ir kokios – vyrams. Šie lūkesčiai atsispindi ir studijų krypčių pasirinkimuose. Pavyzdžiui, vaikinai 6 kartus dažniau renkasi informacinių technologijų studijas, 4 kartus dažniau – inžinerinio profilio profesijas; merginos 3–4 kartus dažniau renkasi sveikatos priežiūros ir 2–3 kartus dažniau – švietimo srities studijas. Skirtingos darbo užmokesčio galimybės skirtingose ekonominės veiklos srityse lemia netolygų resursų pasiskirstymą tarp moterų ir vyrų. Tai, kad moterys uždirba mažiau, lemia ir lūkesčiai, kad moterys didesne apimtimi įsipareigos pasirūpinti vaikų auginimu ir priežiūra, kitų šeimos narių – vyresnių ar šeimos narių su negalia – globa ir priežiūra. Dėl šių įsipareigojimų moterys dažnai būna priverstos dažniau nei vyrai daryti ilgesnes karjeros pertraukas, dirbti mažesniu darbo krūviu arba visai iškristi iš darbo rinkos.
Moterys gauna mažesnes pensijas ir susiduria su didesne skurdo rizika
2022 m. valstybinio socialinio draudimo senatvės pensija vyrams buvo 534,48 eurų, moterims – 455,55 eurų.
Lietuvoje moterų skurdo lygis 2022 metais siekė 24 proc., vyrų – 18 proc. Vyresnio amžiaus žmonių grupėje šie skaičiai dar didesni: 65 metų ir vyresnio amžiaus vyrų skurdo rizikos lygis siekė 26 proc., o moterų – net 47 proc. Labiausiai skursta vieniši asmenys, taip pat pensininkai ir tėvai, vieni auginantys vaikus (tokioje situacijoje moterų yra net aštuonis kartus daugiau), asmenys su negalia. Moterys, kurių veikla dėl sveikatos sutrikimų (pavyzdžiui, ilgalaikiai sveikatos (ligos) ir pagrindinių veiklų (funkcijų) sutrikimai (regos, klausos sutrikimai, sunkumai einant, sėdint ar stovint ir pan.), yra šiek arba labai apribota skursta labiau nei vyrai: 41 proc. moterų ir 32 proc. vyrų.
Šaltiniai:
Valstybės duomenų agentūra: Valstybinio socialinio draudimo senatvės, invalidumo ir netekto darbingumo pensijų dydžiai metų pabaigoje (2022), Skurdo rizikos lygis (2022), 18 metų ir vyresnių asmenų skurdo rizikos lygis (2021), Kiti skurdo rizikos lygiai (2020), Asmenų, kurių veikla dėl sveikatos sutrikimų buvo ar nebuvo apribota, skurdo rizikos lygis (2021).
Skurdo veidai – skirtingi. Valstybės duomenų agentūra, 2022.
Ką tai turi bendra su lyčių nelygybe? (skaityti daugiau ⇓)
Mažesnę moterų senatvės pensiją bei didesnę tikimybę patirti skurdą senatvėje lemia moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis, mažesnis moterų darbo stažas. Tai, kad moterys uždirba mažiau, lemia ir tai, kad jos didesne apimtimi įsitraukia į vaikų auginimą, kitų šeimos narių globą ir priežiūrą. Dėl šių įsipareigojimų moterys dažnai būna priverstos dažniau nei vyrai daryti ilgesnes karjeros pertraukas, dirbti mažesniu darbo krūviu arba visai iškristi iš darbo rinkos. Pavyzdžiui, dauguma suaugusių asmenų, kurie vieniši augina vaikus, yra moterys (8 kartus dažniau nei vyrai). Uždirbdamos mažiau ir turėdamos dažniau pasirūpinti kitais asmenimis, moterys dažniau patiria skurdą, joms sunkiau po pertraukos grįžti į darbo rinką, o sugrįžusios po vaiko priežiūros atostogų dažnai gauna mažesnį nei kiti kolegos darbo užmokestį. Dėl vyraujančių su lytimi susijusių nuostatų, siejančių sėkmingą vadovavimą su vyriškumu, moterims taip pat sunkiau užimti vadovaujančias ir geriau apmokamas pareigas.
Smurtas artimoje aplinkoje taip pat didina moterų pažeidžiamumą. Smurtą patiriančios moterys dažnai būna ne tik prastesnės sveikatos, bet turi ir prastesnes darbo galimybes.
Moterys dažniau dirba mažiau apmokamą darbą
Lietuvoje švietimo, sveikatos priežiūros ir socialinio darbo srityse dirba 28 proc. moterų ir tik 6 proc. vyrų.
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, moterys sudaro 86 proc. visų sveikatos priežiūros ir socialinio darbo srities darbuotojų, 83 proc. visų švietimo srityje dirbančių darbuotojų. Vyrai dažniau dirba statybose (90 proc. visų darbuotojų), transporto ir saugojimo srityje (76 proc. visų darbuotojų), informacijos ir ryšių srityje (58 proc. visų darbuotojų).
Šaltiniai:
Valstybės duomenų agentūra: samdomieji darbuotojai (2022K4).
Dirbantieji švietimo, sveikatos priežiūros ir socialinio darbo srityse. Lyčių lygybės indeksas, Europos lyčių lygybės institutas, Eurostat, 2020.
Ką tai turi bendra su lyčių nelygybe? (skaityti daugiau ⇓)
Moterys dažniau dirba švietimo, sveikatos ir socialinio darbo srityse, kurios yra menkiau apmokamos. Vyrai paprastai renkasi kitas, geriau apmokamas, sritis. Tokiems pasirinkimams įtaką daro ir auklėjimas, visuomenės lūkesčiai. Mergaitės nuo mažens yra socializuojamos būti atsakingos už privačią gyvenimo sritį: tarpasmeninius santykius, rūpestį artimaisiais, vaikais. Tai lemia ir jų profesinius pasirinkimus. Vyrai dažniau yra vertinami kaip mažiau tinkami darbams, susijusiems su kitų asmenų priežiūra, dažniau ir patys save tokiais laiko. Tai susiję su vyriškumo normomis, kurios dažniausiai siejamos su emocijų kontrole, kylančių jausmų nerodymu. Pagal tradicinius lyčių vaidmenis, rūpestis vaikais, namais, kitais priežiūros reikalaujančiais asmenimis perkeliamas ant moterų pečių. Lyčių disbalansas feminizuotose profesijose taip pat lemia žemesnį šių sektorių darbuotojų atlyginimą bei prastesnes darbo sąlygas.
Moterys rečiau užima vadovaujančias pareigas
Lietuvoje vadovaujančias pozicijas užimančių moterų bendras skaičius viešajame ir privačiame sektoriuose – 21 proc., nors jos yra labiau išsilavinusios nei vyrai (moterys sudaro 61 proc. visų asmenų, įgijusių aukštąjį arba aukštesnįjį išsilavinimą).
Šaltiniai:
Vadovaujančias pareigas užimančios moterys pagal lytį, Lyčių statistikos duomenų bazė, Europos lyčių lygybės institutas, Eurostat, 2023.
Research: Women Score Higher Than Men in Most Leadership Skills. Jack Zenger, Joseph Folkman, 2019.
Vadovėlių ir kitų mokymo(-si) priemonių vertinimo lyčių aspektu apžvalga. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, 2019.
Valstybės duomenų agentūra: Gyventojų išsilavinimas (2022).
Ką tai turi bendra su lyčių nelygybe? (skaityti daugiau ⇓)
Nors Lietuvoje yra daugiau išsilavinusių moterų nei vyrų, jos kur kas dažniau yra išstumiamos iš sprendimų priėmimo galią turinčių pozicijų. Taip visuomenėje yra švaistomi žmogiškieji resursai, nukenčia priimamų sprendimų kokybė ir įvairovė. Tyrimai rodo, kad lytis nedaro įtakos lyderystės įgūdžiams: tiek vyrai, tiek moterys turi gebėjimus išvystyti lyderystės kompetencijas. Skirtumai atsiranda dėl auklėjimo ir socializacijos. Dėl labai stiprių su lytimi susijusių lūkesčių ir įsitikinimų visuomenėje berniukai nuo mažens yra skatinami rodyti iniciatyvą, rizikuoti, yra dažniau paskiriami į vadovo ar sprendimą priimančio asmens vaidmenį. Mergaitės paprastai dažniau skatinamos būti nuolankesnės, neišsišokti, nekalbėti ar nesijuokti garsiai. Mokymo priemonėse, ypač istorijos vadovėliuose, nematome moterų lyderių istorijų, o moterų atliekami darbai vaizduojami kaip mažiau vertingi. Sudaiktintas ir seksualizuotas moters vaizdavimas žiniasklaidoje ir reklamose taip pat prisideda prie suvokimo, kad moterys yra mažiau patikimos, mažiau vertingos, formavimo.
Kai moterys nedalyvauja lygiaverte apimtimi sprendimų priėmime ar kuriant įvairias paslaugas bei produktus, kyla pavojus, kad daugelis jų nebus pritaikyti moterims ir jų poreikiams. Nepakankamas moterų skaičius vadovaujančiose pozicijose taip pat gali lemti, kad nebus skiriamas tinkamas dėmesys socialiniams ir kitiems moterims aktualiems klausimams spręsti.
Moterims sunku patekti į aukščiausias įmonių valdymo struktūras
Lietuvoje moterys sudaro tik apie trečdalį generalinių ir vykdančiųjų direktorių skaičiaus. 2022 metais iš 18-os biržinių bendrovių šalyje tik vienos prezidentė buvo moteris.
Moterims didesnė tikimybė užimti aukščiausias pozicijas moterų dominuojamuose sektoriuose, vyrams – visuose.
Šaltiniai:
Didžiausios listinguojamos bendrovės: generaliniai direktoriai, vadovai ir nevykdomieji vadovai pagal lytį, Lyčių statistikos duomenų bazė, Europos lyčių lygybės institutas, 2022.
Global Gender Gap Report, World Economic Forum, 2022.
Ką tai turi bendra su lyčių nelygybe? (skaityti daugiau ⇓)
Nors dažnai įsivaizduojama, kad moterys sunkiau kopia karjeros laiptais, nes mažiau savimi pasitiki, tyrimai rodo, kad pagrindinė ir svarbiausia kliūtis moterims įveikti vadinamąsias „stiklo lubas“ yra atrankos procesuose dalyvaujančių žmonių nuostatos. Nuostatos gali veikti ir pasąmoniniu lygmeniu. Pavyzdžiui, nesąmoningai palankiau vertinti vyrus kandidatus gali paskatinti nuostata, kad moterų pirminė pareiga yra rūpintis mažais vaikais, o ne siekti karjeros. Tai, kaip vertinamos vadovavimui reikalingos savybės, taip pat skiriasi priklausomai nuo to, ką vertiname – vadovus vyrus ar vadoves moteris. Pavyzdžiui, moterų ryžtingumas arba reiklumas vertinamas skirtingai nei vyrų. Reiklios moterys dažniau įsivaizduojamos kaip agresyvios arba emocingos – ši savybė dažniau vertinama kaip neigiama, jei ja pasižymi moteris, ir kaip teigiama, jei ja pasižymi vyras. Seksualinis priekabiavimas, priekabiavimas lyties pagrindu, nesaugi ir nepagarbi darbo aplinka taip pat lemia moterų savijautą ir vertinimą organizacijoje bei apriboja jų galimybes užimti aukštesnes pozicijas.
Muzikantėms moterims patekti į orkestrus sunkiau nei muzikantams vyrams
Pirma moteris orkestre buvo įdarbinta tik XX amžiaus pradžioje. Orkestruose iki 1965 metų dirbo / grojo tik apie 5 proc. moterų.
Pradėjus taikyti „aklosios atrankos“ praktikas, Bostono filharmonijoje moterų skaičius padidėjo nuo 5 iki 30 proc., o Niujorko filharmonijoje XXI amžiaus pradžioje vyrų ir moterų skaičius jau buvo apylygis.
Šaltiniai:
Orchestrating impartiality: the impact of „blind” auditions on female musicians. Claudia Goldin, Cecilia Rouse, 1997.
When were women first allowed to join the orchestra? Classic fm, 2018.
Women on the Podium: Issues and Strategies of Women Orchestral Conductors. Hamer, Laura, Estudios bandísticos, 3(1) pp. 21–39, 2019.
Ką tai turi bendra su lyčių nelygybe? (skaityti daugiau ⇓)
Muzikavimas didžiojoje scenoje, darbas orkestre ilgą laiką buvo traktuojama tik kaip vyrams būdinga veikla. Tik XX amžiaus pradžioje pirmoji moteris buvo įdarbinta Londono karalienės salės orkestre. Tuo metu Vienos filharmonija, kurios orkestras buvo vienas pelningiausių orkestrų Europoje net iki 1997 metų, nepageidavo, kad orkestre dirbtų moterys. Arfos muzikos atlikėja Anna Lelkes tapo pirmąja moterimi Vienos filharmonijoje, nors jos vardas buvo slepiamas, ir nerodomas filharmonijos programose.
Spręsdami šią nelygybės problemą pastaraisiais dešimtmečiais orkestrai ėmėsi įtraukaus įdarbinimo, dar kitaip vadinamo „akląja atranka“ (angl. blind audition), praktikų. Atlikėjai grodavo už širmos, tad atrankos komisija nematydavo grojančio asmens lyties, amžiaus, odos spalvos. Ši praktika leido sumažinti atrankos komisijos narių nesuvoktą šališkumą, o atranką sėkmingai praeidavo vis daugiau moterų. Nesuvoktas šališkumas lyties atžvilgiu pasireiškia nesąmoningai, kai vertinami ne kandidato arba kandidatės gebėjimai, o jo / jos lytis. Pavyzdžiui, tyrimai rodo, kad moterys muzikantės ir atlikėjos susiduria su skirtingu traktavimu, jų talento nuvertinimu, moterų vertinimu kaip mažai disciplinuotų ar per daug temperamentingų asmenybių.
Moterys dažniau patiria seksualinį priekabiavimą darbovietėse
Iš visų seksualinį priekabiavimą patyrusių moterų Europos Sąjungoje, vidutiniškai kas trečia jį patyrė darbe.
75 proc. moterų, dirbančių aukštose vadovaujančiose pozicijoje, praneša, kad su seksualiniu priekabiavimu susiduria nuo 15 metų.
Šaltiniai:
Violating sexist expectations can lead to sexual harassment. Europos lyčių lygybės institutas.
Violence and harassment across Europe much higher than official records. European Agency for Fundamental Rights (FRA), 2021. What is sexual harassment? Europos lyčių lygybės institutas.
Ką tai turi bendra su lyčių nelygybe? (skaityti daugiau ⇓)
Kadangi seksualinis priekabiavimas susijęs su galia, tai tampa labai pavojingu reiškiniu darbovietėse, kuriose vyrauja hierarchinė struktūra. Vadovai (-ės) taip gali naudotis savo galia priekabiaudami prie darbuotojų arba darbuotojai gali naudoti seksualinį priekabiavimą kaip įrankį savo pozicijai sustiprinti.
Moterys darbo aplinkoje dažnai susiduria su įkyriais, privataus pobūdžio klausimais apie asmeninį gyvenimą, su seksualinio pobūdžio komentarais, komentarais apie išvaizdą, nepageidaujamais prisilietimais, apkabinimais ar bučiavimu. Pastaruoju metu daugėja ir priekabiavimo elektroninėje erdvėje atvejų, kai be sutikimo yra atsiunčiami ar viešinami seksualinio pobūdžio vaizdai.
Pastebima, kad vyrų dominuojamose veiklos srityse dirbančios moterys susiduria su didesne rizika patirti seksualinį priekabiavimą. Darbovietėse, kuriose dominuoja vyrai, seksualinis priekabiavimas dažniau vartojamas kaip galios ir kontrolės, „pastatymo į vietą“ įrankis. Priekabiavimas gali sukelti fizinę ir psichologinę žalą, t. y. menkinti aukos savivertę, sukelti depresiją, galvos skausmus, kūno svorio kitimus, nuovargį. Dėl to kyla grėsmė nukentėjusio asmens darbo kokybei bei karjeros galimybėms.