Seksualinis priekabiavimas sveikatos sektoriuje

Autorė: Gabrielė Pakalniškytė

Kas yra seksualinis priekabiavimas?

Seksualiniu priekabiavimu yra laikomas nepageidaujamas užgaulus, žodžiu, raštu ar fiziniu veiksmu išreikštas seksualinio pobūdžio elgesys su asmeniu. Šio elgesio tikslas arba poveikis yra pakenkti asmens orumui sukuriant bauginančią, priešišką, žeminančią ar įžeidžiančią aplinką.

Kodėl svarbu kalbėti apie seksualinį priekabiavimą sveikatos sektoriuje?

Tyrimai liudija, kad nors sveikatos paslaugų sektorius privalo taikyti itin aukštus profesionalumo ir etikos standartus, seksualinis priekabiavimas yra reikšminga sveikatos priežiūros specialistų (-čių) ir pacientų (-čių) patiriama problema. 2021 m. Vokietijoje atlikto tyrimo metu (apklausoje iš viso dalyvavo 2503 asmenys) buvo nustatyta, kad 4,5 proc. apklausoje dalyvavusių moterų ir 1,4 proc. apklausoje dalyvavusių vyrų patyrė seksualinį priekabiavimą iš sveikatos priežiūros specialistų (-čių). Kadangi seksualinio priekabiavimo reiškinys yra latentiškas, tikrieji seksualinio priekabiavimo mastai sveikatos sektoriuje išlieka nežinomi. Tyrėjai pastebi, kad didelė dalis moterų ir vyrų, patyrusių seksualinį priekabiavimą, vengia kreiptis pagalbos dėl asmeninio pažeidžiamumo, nežinojimo ar baimindamiesi gydytojų nepalankumo.

Gydytojo (-os) ir paciento (-ės) santykis turėtų būti paremtas visapusišku pasitikėjimu ir pagarba, todėl bet kokia forma išreikštas priekabiavimas yra rimtas pasitikėjimo, medicininės etikos ir įstatymo pažeidimas.

Kaip atpažinti seksualinį priekabiavimą sveikatos paslaugų srityje?

Seksualinį priekabiavimą gydymo įstaigoje gali patirti kiekviena(s) iš mūsų, tačiau pastebima, kad pažeidžiamiausi yra vaikai, moterys, vyresnio amžiaus žmonės ir asmenys su negalia. Dėl itin didelio pažeidžiamumo žmonės su negalia arba senyvo amžiaus asmenys su seksualiniu priekabiavimu gali susidurti slaugos namuose ar jų pačių gyvenamojoje aplinkoje.

Nors svarbu pastebėti, kad tiek vyrai, tiek moterys gali tapti seksualinio priekabiavimo aukomis, tyrimai rodo, kad dėl visuomenėje vyraujančių lyčių normų ir stereotipų, moterys nuo seksualinio priekabiavimo nukenčia dažniau. Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros duomenimis, kas antra moteris Europos Sąjungoje savo gyvenime yra patyrusi seksualinį priekabiavimą.

Seksualiniu priekabiavimu sveikatos priežiūros srityje gali būti laikoma:

  1. Nepageidaujami komentarai ir replikos. Seksualinis priekabiavimas gali pasireikšti seksualinio pobūdžio komentarais, juokeliais arba pernelyg asmeniškais klausimais apie pacientės (-o) seksualinį gyvenimą, romantinius santykius (pavyzdžiui, gydytoja(s) neturėtų išsakyti pastebėjimų apie pacientės (-o) kūno seksualumą, teirautis apie lytinius partnerius (-es) ar kita, kai tai nėra tiesiogiai susiję su sveikatos klausimais).
  2. Netinkamas fizinis kontaktas. Medicininės apžiūros metu turėtų būti išlaikomos ribos tarp profesionalumo ir asmeniškumo, todėl bet koks nebūtinas fizinis kontaktas gali būti laikomas seksualiniu priekabiavimu. Prieš pradėdama(s) medicininę apžiūrą, kai būtina prisiliesti, gydytoja(s) turėtų paprašyti pacientės (-o) sutikimo. Bet koks prisilietimas, kuris nėra būtinas apžiūrai (pavyzdžiui, atskirų kūno dalių ir lytinių organų lietimas, glostymas, čiupinėjimas), gali būti laikomas seksualiniu priekabiavimu.
  3. Nedalykinis bendravimas. Gydytojo(s) ir pacientės (-o) santykis turėtų būti susijęs tik su teikiama sveikatos priežiūros paslauga, todėl asmeninio kontakto siekimas (pavyzdžiui, prašymas atlikti seksualinius veiksmus, susitikti už medicinos įstaigos ribų ar kita) gali būti laikomas seksualiniu priekabiavimu.

Kaip atskirti, koks gydytojo(s) elgesys yra būtinas, o koks gali būti laikomas seksualiniu priekabiavimu prie pacientės (-o)?

NEPRIIMTINA:PRIIMTINA:
Medicininės apžiūros metu gydytojas komentuoja, kad pacientės sėdmenys ar krūtinė jam atrodo viliojančiai.Medicininės apžiūros metu gydytojas komentuoja su medicinine apžiūra susijusias pacientės (-o) kūno dalis, pavyzdžiui, sėdmenis ar krūtinę, kuomet tai yra susiję su atliekama apžiūra.
Ginekologinės apžiūros metu gydytojas teiraujasi, koks yra pacientės (-o) lytinių santykių skaičius ar lytinio akto trukmė.Ginekologinės apžiūros metu gydytojas teiraujasi pacientės (-o) apie lytinius santykius, siekdama(s) išsiaiškinti, ar tai galėjo turėti įtakos sveikatos pakitimams.
Medicininės apžiūros metu gydytojas liepia pacientei (-ui) apnuoginti krūtinę ar sėdmenis, kuomet to nereikalauja atliekama apžiūra.Medicininės apžiūros metu gydytojas prašo apnuoginti medicininei apžiūrai atlikti būtinas kūno vietas.
Medicininės apžiūros metu gydytojas čiupinėja ar graibo pacientės (-o) kūno dalis, pavyzdžiui, sėdmenis, krūtinę, lytinius organus, kuomet to nereikalauja atliekama apžiūra.Medicininės apžiūros metu gydytojas liečia pacientės (-o) kūno dalis, kuomet tai yra susiję su atliekama apžiūra, pavyzdžiui, siekiant įvertinti pacientės (-o) būklę.

Ką daryti patyrus seksualinį priekabiavimą sveikatos priežiūros įstaigoje?

Sveikatos priežiūros specialistas (-ė), teikdamas (-a) sveikatos priežiūros paslaugas, dėl turimų profesinių žinių ir įgūdžių atsiduria autoriteto pozicijoje, todėl pacientės (-ai) gali jaustis pažeidžiamos (-i), nedrįsti pasakyti, kad seksualinio pobūdžio komentarai, veiksmai ar elgesys jai ar jam yra nemalonūs. Kultūrinės normos, žinių apie seksualinį priekabiavimą stoka, gajus aukų kaltinimas bei abejonės, kad jomis ar jais nebus tikima, lemia situaciją, kuomet seksualinio priekabiavimo aukos vengia kreiptis pagalbos.

Lietuvos įstatymai numato sveikatos paslaugų teikėjų pareigą užtikrinti, kad teikiant medicinines paslaugas pacientės (-ai) nepatirtų seksualinio priekabiavimo. Todėl patyrus seksualinio priekabiavimo apraiškas ir siekiant, kad tokie veiksmai nepasikartotų, apie situaciją pirmiausia svarbu pranešti atsakingos įstaigos vadovams (-ėms).

Jeigu jaučiate, kad susidūrėte su seksualiniu priekabiavimu gydymo įstaigoje, galite imtis šių veiksmų:

  • Informuokite gydytoją, kad jo(s) elgesys yra netinkamas. Jeigu jaučiatės pakankamai saugiai, pirmiausia informuokite sveikatos priežiūros specialistą (-ę), kad toks elgesys jums yra nepriimtinas. Jei būtina, vadovaukitės tolesniais žingsniais.
  • Kreipkitės į gydymo įstaigos vadovybę. Daugelyje sveikatos priežiūros įstaigų yra nustatyta tvarka, kaip spręsti ir nagrinėti skundus dėl seksualinio priekabiavimo, todėl kreipimasis į įstaigos vadovą (-ę) yra pirmas žingsnis siekiant pranešti apie sveikatos priežiūros įstaigoje įvykusį seksualinio priekabiavimo atvejį.
  • Dokumentuokite įrodymus. Seksualinio priekabiavimo atvejams kartojantis, jeigu, pavyzdžiui, pacientė (-as) guli slaugos ligoninėje, stacionare arba kuomet pacientė (-as) pas tą patį (-čią) gydytoją lankosi reguliariai, svarbus tampa situacijos dokumentavimas. Tam galima pasitelkti dienoraščio užrašus, kuriuose pacientė (-as) užsirašo įvykio datą, laiką bei detales, kurios gali būti svarbios, jeigu apie incidentą bus norima pranešti.
  • Kreipkitės į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą. Patyrus seksualinį priekabiavimą iš sveikatos priežiūros specialistų (-čių) ir nesulaukus gydymo įstaigos vadovybės pagalbos, galima kreiptis į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą. Galite pasikonsultuoti su Tarnybos teisininkais el. paštu lygybe@lygybe.lt, telefonu 0 706 63899 ar gyvai atvykus į Tarnybą.
  • Teisinė pagalba. Kreipimasis į teisininką (-ę) gali padėti siekiant geriau suprasti savo teises ir ruošiantis pateikti ieškinį prieš sveikatos priežiūros specialistą (-ę). Lietuvoje pirminė teisinė konsultacija yra teikiama nemokamai. Daugiau informacijos galite rasti: https://vgtpt.lrv.lt/lt/.
  • Emocinė pagalba. Patyrus seksualinį priekabiavimą galima kreiptis pagalbos į Lietuvoje veikiančias konsultavimo ir emocinės pagalbos linijas:

Esant poreikiui galite kreiptis į psichologą (-ę), kuris (-i) gali padėti emociškai sunkioje situacijoje.

Ką gali padaryti sveikatos priežiūros įstaigos, siekdamos išvengti seksualinio priekabiavimo atvejų?

Norint užkirsti kelią seksualiniam priekabiavimui sveikatos priežiūros įstaigose, labai svarbu gerinti sveikatos paslaugų teikimo ir darbo kultūrą bei įgyvendinti veiksmingą smurto ir priekabiavimo prevencijos politiką.

  1. Smurto ir priekabiavimo prevencijos politika. Sveikatos priežiūros įstaigose rekomenduojama turėti aiškią ir išsamią politiką, kuri užtikrintų saugią, pagarbią ir lygybe grįstą įstaigos kultūrą. Įstaigos politikoje svarbu apibrėžti darbuotojų elgesio standartus, nustatyti darbuotojų ir pacienčių (-tų) pranešimo apie seksualinį priekabiavimą gaires. Darbuotojai (-os) ir pacientės (-ai) turėtų žinoti, kur gali kreiptis, jeigu sveikatos priežiūros įstaigoje patirtų seksualinį priekabiavimą. Sveikatos priežiūros įstaigose taip pat skatinama turėti mechanizmą, nustatantį atsakomybę už gydymo įstaigoje atliktus seksualinio priekabiavimo veiksmus. Tinkama seksualinio priekabiavimo prevencijos politika gali padėti išvengti seksualinio priekabiavimo atvejų ir kartu stiprinti organizacijos įsipareigojimą užtikrinti saugią, pagarbą ir etikos normas atitinkančią aplinką.
  2. Mokymai ir švietimas. Rekomenduojama reguliariai organizuoti mokymus seksualinio priekabiavimo prevencijos bei profesionalaus elgesio su pacientėmis (-ais) temomis, taip užtikrinant įstaigos personalo profesionalumą.
  3. Darbo kultūros gerinimas. Sveikatos priežiūros įstaigose skatinama kurti aplinką, kurioje vertinamas pagarbus elgesys su kolegėmis (-omis) ir pacientėmis (-ais). Siekiant lygiomis galimybėmis grįstos įstaigos kultūros, gydymo įstaigoje turėtų būti užtikrinama, kad visos (-i) darbuotojos (-ai) ir pacientės (-ai), nepriklausomai nuo lyties, rasės, religijos ar kito asmens tapatybės bruožo, sveikatos įstaigoje jaustųsi saugūs. Siekiant grįžtamojo ryšio labai svarbu rengti reguliarias darbuotojų ir pacienčių (-tų) apklausas, kurios padėtų pastebėti galimas seksualinio priekabiavimo apraiškas.
  4. Stebėsenos ir kontrolės mechanizmai. Sveikatos priežiūros įstaigose būtina greitai ir profesionaliai reaguoti į gautus skundus dėl seksualinio priekabiavimo, vykdyti reguliarius auditus ir stebėseną. Prireikus sveikatos priežiūros įstaigos bendrojo naudojimo patalpose gali būti įrengiamos stebėjimo kameros.
  5. Bendroji pagalba. Sveikatos priežiūros įstaigoms rekomenduotina nusimatyti aiškų pagalbos mechanizmą, kuris galėtų padėti nukentėjusiems nuo seksualinio priekabiavimo asmenims. Tokie veiksmai galėtų apimti konfidencialių pranešimų kanalų apie seksualinį priekabiavimą diegimą, galimybę seksualinio priekabiavimo aukoms gauti reikiamą teisinę informaciją ar emocinę pagalbą.

Šaltiniai:

https://rainn.org/articles/sexual-abuse-medical-professionals

https://hbr.org/2018/11/sexual-harassment-is-rampant-in-health-care-heres-how-to-stop-ithttps://www.medpagetoday.com/publichealthpolicy/ethics/77605

Scroll to Top