Moterys dažniau patiria seksualinį priekabiavimą viešoje vietoje
1 iš 2 moterų Europos Sąjungos šalyse savo gyvenime yra patyrusi seksualinį priekabiavimą nuo tada, kai jai sukako 15-ka metų.
Tyrimai įvairiose pasaulio šalyse rodo, kad didesnė moterų dalis per savo gyvenimą yra ne kartą patyrusi priekabiavimą viešoje vietoje.
Beveik 3 iš 4 moterų, patyrusių seksualinį priekabiavimą, tokio elgesio sulaukė iš nepažįstamo žmogaus.
Šaltiniai:
Violence and harassment across Europe much higher than official records. Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra (FRA), 2021.
Violence against women: an EU-wide survey. Main results. Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra (FRA), 2014.
Stop priekabiavimui gatvėse (tyrimų suvestinė).
Everyday Sexism. Laura Bates, 2014.
Ką tai turi bendra su lyčių nelygybe? (skaityti daugiau ⇓)
Seksualinis priekabiavimas ir priekabiavimas dėl lyties kyla iš galios santykio tarp moterų ir vyrų. Iki šiol vyrai dominuoja ekonominės, politinės, kultūrinės ir kitose galios pozicijose. Kai nuostatos ir praktikos palaiko mintį, kad moteris savo socialiniu statusu yra žemesnė už vyrą, atsiranda aiški galios disproporcija bei didėja tikimybė, kad ši galia pasireikš žalingomis praktikomis, tokiomis kaip moterų žeminimas, priekabiavimas, diskriminacija, seksizmas, mizoginija, smurtas artimoje aplinkoje, kitomis smurto dėl lyties formomis. Dėl savo netinkamo elgesio vyrai dažnai lieka nebaudžiami, nesulaukia didžiosios dalies visuomenės pasmerkimo, toks elgesys normalizuojamas. Todėl toks elgesys kaip švilptelėjimas gatvėje praeinančiai moteriai, komentarai apie jos išvaizdą ir kūną, netinkami žvilgsniai, kito pobūdžio įkyrus ar žeminantis elgesys vyrams gali būti atleidžiamas, nesulaukti baudžiamumo ar viešo pasmerkimo. Pasaulinis judėjimas #Metoo ir kitos panašios iniciatyvos parodė, kokios didelės apimties reiškinys yra priekabiavimas dėl lyties, seksualinis priekabiavimas ir kitas įvairaus pobūdžio moteris žeminantis elgesys, kasdienis seksizmas. Nepageidaujamas dėmesys turi neigiamų pasekmių. Moterys jaučiasi žeminamos, verčiamos paklusti ar susitaikyti, tarsi jų nuomonė būtų nesvarbi ar jos neturėtų nuomonės. Priekabiavimas viešojoje erdvėje moteris paverčia objektais nuvertinant ar nepaisant jų kaip individualybių, menkina jų žmogiškąjį orumą, sukelia neigiamas pasekmes sveikatai.
Vyrai labiau linkę į smurtinį elgesį
Lietuvoje 96 proc. visų nuteistųjų laisvės atėmimo bausme asmenų yra vyrai.
Šaltinis:
Valstybės duomenų agentūra: Įkalintųjų laisvės atėmimo įstaigose skaičius metų pabaigoje (2021 m.).
Ką tai turi bendra su lyčių nelygybe? (skaityti daugiau ⇓)
Mergaičių ir berniukų emocinis intelektas dažnai ugdomas skirtingai. Berniukams niekada arba rečiau leidžiama rodyti silpnumą, prieraišumą, meilę ir panašias emocijas. Visuomenė labiau toleruoja berniukų pyktį, „berniukiškus“ pasistumdymus, jėgos rodymą ir smurtą. Kai berniukams skatinamos tokios vienpusiškos emocijos, jie gali neišmokti suprasti kitų emocijų, susijusių su rūpestingumu, empatija, negebėti jų tinkamai reikšti. Vyrų polinkį nusikalsti veikia ir vyraujanti visuomenės nuostata, kad vyrai turi būti sėkmingi: gerai uždirbti, vairuoti prabangų automobilį arba apskritai jį turėti, galėti sau leisti pirkti prabangius dalykus ir pan. Siekdami atitikti šią nuostatą vyrai gali rinktis netinkamas priemones tai pasiekti, griebtis nelegalių būdų ir veiklų, vartoti smurtą.
Moterys rečiau apdovanojamos už profesinius pasiekimus vyrų dominuojamose srityse
Tarp visų Nobelio premijų laureatų (gavusių 1901–2022 metais), moterys sudaro tik 6 proc.
Iš 989 išdalytų Nobelio premijų tik 60 jų gavo moterys (894 gavo vyrai ir 27 – organizacijos, neįskaitant pakartotinių apdovanojimų). 16 proc. moterų gautų Nobelio premijų buvo už taiką ir 14 proc. – už literatūrą. Kalbant apie vyrus, didžiausias procentas apdovanotųjų dirba fizikos (98 proc.) ir chemijos srityse (96 proc.).
Šaltiniai:
Nobelio laureačių sąrašas. Wikipedia.
Faktai apie Nobelio premiją.
Ką tai turi bendra su lyčių nelygybe? (skaityti daugiau ⇓)
Mažas moterų Nobelio premijos laureačių skaičius dalinai paaiškinamas istorinėmis priežastimis. Vis tik paanalizavus XXI amžiaus Nobelio premijos laureatus išlieka tos pačios tendencijos. Iš 12 asmenų (Taikos premiją gavo 2 organizacijos), 2022 m. gavusių Nobelio premiją, tik 2 laureatės yra moterys (literatūros ir chemijos srityse). Moterims sudėtingiau siekti mokslinės karjeros dėl sunkumų derinti šeiminius įsipareigojimus ir darbą. Neretai moterys mokslininkės atsiduria kryžkelėje, kuomet turi rinktis – turėti šeimą arba daryti karjerą moksle. Vyrai su tokiu pasirinkimu mokslinės karjeros kelyje nesusiduria. Tai lemia lyčių stereotipai, kuomet didžioji dalis namų ruošos, šeimos narių priežiūros ir kiti neapmokami namų ruošos darbai tenka moterims. Be to, kuriant šeimą dažnai tenka daryti karjeros pertrūkius. Tačiau moksle svarbu nuolat dalyvauti moksliniuose tyrimuose, rašyti straipsnius į mokslo leidinius, dalyvauti konferencijose ir pan. O tai sunkiai suderinama su mažamečių vaikų auginimu, ypač, jeigu moteriai tenka didžioji dalis naštos.
Vyrai dažniau įvertinami už meno srities pasiekimus
Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija teikiama nuo 1989 m. 1989–2022 metais šią premiją yra gavę iš viso 247 laureatai, iš kurių 54 yra moterys (22 proc.). Visi gavusieji premiją už darbą architektūros srityje yra vyrai. Tiesa, viena laureatė yra architektūros istorikė.
Šaltinis:
Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai. Wikipedia.
Ką tai turi bendra su lyčių nelygybe? (skaityti daugiau ⇓)
Tiek moksle, tiek mene už pasiekimus dažniau įvertinami vyrai. Moterys susiduria su papildomomis kliūtimis būti pastebėtomis ir įvertintomis. Dar mokykloje mergaičių gebėjimai rečiau pastebimi arba jos mažiau raginamos tobulėti, nors mokosi geriau ir iš jų daugiau reikalaujama. Be to, moterų pasiekimai taip pat ir mažiau akcentuojami, išskiriami vadovėliuose ir kitoje mokymosi medžiagoje. Taip atsitinka todėl, kad neretai dėl vyraujančių visuomenės nuostatų apie lyčių vaidmenis mergaitės nesiejamos su karjera, o su šeima ir atsidavimu, rūpinimusi vaikais ir namais. Tais atvejais, kai moterys pasirenka save realizuoti mene, jos dažniau susiduria su iššūkiais derinti karjerą ir šeimą: atsiranda karjeros pertraukos, išauga namų ruošos, namų priežiūros krūvis, mažamečių ar vyresnių šeimos narių priežiūros būtinybė, kt. Tai stabdo arba laikinai nutraukia jų galimybę aktyviai dirbti ir kurti.
Vyrai aktyviau įsitraukia į sportinę veiklą
Lietuvoje tarp visų sportuojančiųjų (įskaitant nepilnamečius) 2021 metais moterys sudarė mažiau nei trečdalį (27 proc.). Populiariausiose sporto šakose (krepšinyje ir futbole) moterys ir merginos sudarė atitinkamai 10 proc. ir 6 proc. visų sportuojančiųjų.
Mokiniai, dalyvaujantys sporto neformaliojo švietimo įstaigų veiklose, pagal lytį pasiskirstę taip pat netolygiai: 71 proc. sudaro berniukai ir 29 proc. mergaitės. Tą patį galima pasakyti ir apie moteris treneres: tarp aukšto meistriškumo trenerių, įskaitant dirbančiuosius su žmonėmis su negalia, moterys sudaro 25 proc.
Šaltiniai:
Sporto statistika. Lietuvos sporto centras.
Valstybės duomenų agentūra: Mokiniai neformaliojo švietimo įstaigose (statistika pagal lytį gauta pateikus papildomą užklausą).
Ką tai turi bendro su lyčių nelygybe? (skaityti daugiau ⇓)
Nuo mažens formuojant lūkestį berniukams būti stipriems jie dažniau ir aktyviau įsitraukia į sporto veiklas, yra labiau skatinami siekti aukštų pasiekimų sporte. Tam turi įtakos ir tai, kad istoriškai sporto varžybose iš pradžių galėjo varžytis tik vyrai, o pats sportas buvo laikoma „nemoteriška“ veikla. Tuo metu atletiško, sveiko vyro įvaizdis kaip siekiamybė formuojamas jau daugiau nei keli tūkstančiai metų. Vyrų varžybos, pavyzdžiui, futbolas, taip pat labiau vertinami: vyrų varžybos labiau žiūrimos, dažniau transliuojamos, taip pat jų prizų fondai labai skiriasi nuo moterų sportininkių (moterų ir vyrų pasaulio čempionatų fondas skiriasi 380 milijonų dolerių). Kita vertus, sportininkės moterys, jei nori turėti šeimą, karjeroje turi daryti pertraukas, iš kurių grįžti sudėtinga, joms būtinas šeimos palaikymas. Kartais moterys dėl vaikų į sportą ir nebegrįžta, jų karjera greičiau dėl to baigiasi. Be to, moterys sportininkės dažniau nei vyrai susiduria su priekabiavimu, įskaitant seksualinį. Jų pasiekimai dažniau nuvertinami, daugiau aptarinėjama ir vertinama jų išvaizda. Susiformuoja tarsi dvigubi standartai, kurie nuo mažens neskatina mergaičių rinktis sporto kaip užklasinės ar profesinės veiklos. Taip pat trūksta ir moterų trenerių, kurios mergaitėms galėtų padėti aktyviau rinktis sportinę veiklą. Moterims trūksta laiko ir laisvalaikio sportui. Taip dažnai nutinka dėl nelygiavertiškai tarp moterų ir vyrų pasiskirsčiusio krūvio namų ruošoje. Moterys dažnai turi mažiau laiko sau.
Kuriant miesto infrastruktūrą neatsižvelgiama į skirtingus moterų ir vyrų poreikius
Lietuvoje vadovaujančias pozicijas viešajame ir privačiame sektoriuose užimančių moterų bendras skaičius 2021 metais sudarė tik 36 proc.
2024 metų pradžioje iš 60 savivaldybių mero pozicijas užėmė tik 6 moterys (10 proc.), savivaldybių tarybose moterys sudarė 31,4 proc.
2021–2022 mokslo metais Lietuvoje architektūrą ir statybą studijavo 77 proc. vyrų.
Šaltiniai:
Vadovaujančias pareigas užimančios moterys pagal lytį, Lyčių statistikos duomenų bazė, Europos lyčių lygybės institutas, Eurostat, 2021.
Lyčių statistikos duomenų bazė, Europos lyčių lygybės institutas.
Valstybinė duomenų agentūra: Universitetų studentai.
SALAR Starter Kit for Sustainable Gender Equality. Swedish Association of Local Authorities and Regions, 2012.
Gender Mainstreaming in Urban Development, Berlyno senato miesto departamentas, 2011.
City with a female face: how modern Vienna was shaped by women. The Guardian, 2019.
Lietuvos vyriausioji rinkimų komisija: VRK apžvalga: savivaldybių tarybų narių kaita 2019-2023 metais
Ką tai turi bendra su lyčių nelygybe? (skaityti daugiau ⇓)
Dėl nusistovėjusių lyčių normų moterys nėra pakankamai atstovaujamos sprendimų priėmime ir rečiau turi galimybę priimti sprendimus kuriant miesto infrastruktūrą. Vienos (Austrija) savivaldybė aiškiai suprato, kodėl yra svarbu įtraukti lyties aspekto vertinimą rengiant miesto planus: moterys ne tik dvigubai rečiau vyksta automobiliu, bet ir dvigubai dažniau juda pėsčiomis, todėl pėstiesiems skirta infrastruktūra tiesiogiai ir labiau veikia moteris. Vienoje, pradėjus taikyti įtraukaus dizaino principus, buvo atnaujinti šviesoforai, teikiantys pirmenybę pėstiesiems, praplėsti šaligatviai, apgalvotas šaligatvių aukštis ir nuolaidumas, kad žmonės, keliaujantys su vaikų vežimėliais, judantys rateliais ar naudojantys vaikštynes bei lazdeles, galėtų laisviau ir patogiau judėti mieste.
Daiktai ir drabužiai kuriami neatsižvelgiant į biologinius moterų ir vyrų skirtumus
Įvairių daiktų, prietaisų, įrangos kūrimas pagal vyriško kūno standartą.
Labai daug daiktų kuriami pagal standartą, kuris atitinka vyriško kūno vidurkį arba yra artimesni jam. Dėl to daugelis moterų, kurios biologiškai turi mažesnes rankas, kojas, yra žemesnio ūgio, kitokių kūno proporcijų, negali šiais daiktais naudotis patogiai. Pavyzdžiui, standartinio dydžio pianino klaviatūra yra nepatogi mažesnėms moterų plaštakoms (dėl to jos netgi dažniau patiria traumų). Tas pats pasakytina apie išmaniųjų telefonų ekrano dydžius – vidutinis vyras gana patogiai gali valdyti įrenginį viena ranka, o vidutinės moters plaštaka bus tam per maža. Vašingtono universiteto mokslininkės Rachael Tatman tyrimo duomenimis, „Google“ kalbos atpažinimo technologija 70 proc. dažniau teisingai atpažįsta vyrų kalbą nei moterų. Taip nutinka dėl to, kad kalbos atpažinimo technologija treniruojama pasitelkiant balso įrašų duomenų bazes, kuriose vyrų balsų įrašų yra kur kas daugiau, arba remiamasi vyrų naudai šališkais algoritmais.
Darbo ir laisvalaikio drabužiai. Daugelis specializuotų drabužių ir įrangos (kuprinės, apsaugos liemenės, batai ir pan.) taip pat vis dar kuriami neatsižvelgiant į moterų ir vyrų biologinius skirtumus. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje pasieniečiams ir pasienietėms išduodami vientisi kombinezonai, kuriuos reikia rengtis po kitais drabužiais ir įvairiomis asmeninės apsaugos priemonėmis (šiltais drabužiais, apsaugos liemenėmis, laipiojimo diržais ir pan.). Moterims dėvint tokius drabužius nusišlapinti tampa sudėtinga, nes pradžiai reikia nusivilkti visa kita, o sudėtingose situacijose tokios galimybės gali nebūti ne vieną valandą. Su panašiomis problemomis susiduria ir moterys, dėvinčios kombinezonus nuo šalčio. Pratęsiant išmaniųjų telefonų dydžio temą paminėtina, kad vidutinis kišenės gylis moterų drabužiuose yra apie 14 cm, vyriškuose – apie 23 cm. Atliktas tyrimas parodė, kad tokio dydžio moteriškų džinsų kišenėse telpa vos 10 proc. populiariausių prekės ženklų telefonų.
Šaltiniai:
Nematomos moterys. Duomenų spragų nulemta nelygybė šiandienos pasaulyje. Caroline Criado Perez, 2019.
Google’s speech recognition has a gender bias. Rachael Tatman, 2016.
Ką tai turi bendra su lyčių nelygybe? (skaityti daugiau ⇓)
Kaip ir asmeninės apsaugos priemonių atveju, daugelis moterų kūnams nepritaikytų daiktų ir rūbų atsiradimas siejamas su neatsižvelgimu į moterų ir vyrų biologinius skirtumus. Taip pat dėl duomenų pagal lytis trūkumo. Kai žmogiškasis kūno standartas yra vyro kūnas, daugelis daiktų gali tiesiog netikti moterų kūnams dėl jų biologinių skirtumų. Pavyzdžiui, moterų patirtys įvairiose, vyriškomis laikomose, profesijose rodo, kad dažnai tiesiog sumažinti daikto / drabužio neužtenka. Sumažinti darbo batai nebūtinai tiks moterų pėdoms, kurios yra ne tik mažesnės, bet ir siauresnės; dėl moterų krūtinių ir kubų formų skirtumų uniformos, apsaugos liemenės, kuprinės ir kita įranga gali būti netinkama, sukelti diskomfortą, žalą sveikatai, nepatogumų fiziologinių poreikių tenkinimo atvejais ir pan.
Daiktų ir drabužių nepritaikymas moterims gali sukelti ir daug praktinių nepatogumų ar net didesnę riziką susidurti su nemaloniomis, pavojingomis situacijomis. Pavyzdžiui, dėl to, kad moteris negali laikyti telefono per mažoje kišenėje, ji gali praleisti svarbų skambutį, neiškviesti laiku pagalbos; programinei įrangai automobilyje neatpažinus moteriško balso, vairuotoja gali išsiblaškyti ir mažiau saugiai vairuoti ir t. t.