Moterys per mažai dalyvauja sprendimų priėmime

2024 metų pradžioje Iš 60-ies Lietuvos savivaldybių tik 6-iose merių pozicijas užėmė moterys (10 proc.). 2023 metų pradžioje savivaldybių tarybose moterys sudarė 31,4 proc.

Statistinis kandidato į 2023 metais vykusių rinkimų į savivaldybių tarybų narius ir merus paveikslas: vedęs, pasiturintis, 49-erių metų vyras.

Seime 2024 metų pradžioje buvo 40 Seimo narių moterų (28 proc.) ir 101 Seimo narys vyras (72 proc.). Atkreiptinas dėmesys, kad iš 16 Seimo komitetų tik 3-ims vadovauja moterys; iš 11 Seimo komisijų 4-ioms vadovauja moterys.

Šaltiniai: 
Savivaldybių tarybos: merai ir tarybų nariai pagal lytį. Europos lyčių lygybės institutas, 2022.
Statistinio kandidato portretas – vedęs ir pasiturintis 49 metų vyras. Vyriausioji rinkimų komisija, 2023.
Unconscious Gender Bias: Implications for Women’s Leadership Development. Susan R. Madsen, Maureen S. Andrade, 2018.
Why do we still distrust women leaders? BBC, 2021.
Lyčių lygybės indeksas, Europos lyčių lygybės institutas, 2022.
Vadovėlių ir kitų mokymo(-si) priemonių vertinimo lyčių aspektu apžvalga. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, 2019.
Discrimination in the European Union. Special Eurobarometer 493, 2019.

Ką tai turi bendra su lyčių nelygybe? (skaityti daugiau ⇓)

Nors moterys vis dažniau dalyvauja rinkimuose, skirtingi lūkesčiai vyrams ir moterims daro įtaką priimant sprendimą dalyvauti rinkimuose, taip pat lemia ir rinkėjų nuomonę balsuojant. Nuo mažens mergaitės skatinamos būti nuolankios, neišsišokti, garsiai nekalbėti ar nesijuokti. Mokymo priemonėse, ypač istorijos vadovėliuose, nematome moterų lyderių istorijų, o moterų atliekami darbai vaizduojami kaip mažiau vertingi. Sudaiktintas ir seksualizuotas moters vaizdavimas žiniasklaidoje ir reklamose, kitų moterų, užimančių svarbias pareigas politikoje, pašiepimas ir žeminimas, seksualizavimas taip pat prisideda prie suvokimo, kad moterys yra mažiau patikimos, mažiau vertingos, formavimo. Visa tai neabejotinai menkina moterų kandidačių įvaizdį.
Daugelyje Europos šalių, pristatant moteris lyderes žiniasklaidoje, akcentuojamas jų moteriškumas, o jų profesinės kompetencijos vertinamos aptariant ir jų šeiminę padėtį, išvaizdą bei amžių. Tuo pat metu vyrai žiniasklaidoje pristatomi akcentuojant jų profesines kompetencijas. Moterims priskirti lūkesčiai rūpintis vaikais ir buitimi yra viena pagrindinių kliūčių, darančių įtaką moterų apsisprendimui dalyvauti rinkimuose. Pačių rinkimų metu rinkėjų veiksmams didžiausią įtaką daro nesuvoktas šališkumas (išankstinis nusistatymas vienos lyties naudai). Nesuvokto šališkumo šaknys glūdi įsitikinime, kad pasitikėjimas, lyderystė, tinkamų sprendimų priėmimas siejamas su vyriškumu. Šį įsitikinimą patvirtina ir pasaulinės visuomenės nuomonių apklausos, atskleidžiančios gyventojų nepasitikėjimą moterimis, užimančiomis politines pozicijas.