Vyrai gyvena vidutiniškai trumpiau už moteris

Lietuvoje vyrų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė yra maždaug 9 metais trumpesnė nei moterų: vyrų – 70,9 metų, moterų – 79,6 metų. Skirtumas tarp vyrų ir moterų vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės 2022 m., palyginti su 2021 m., sumažėjo nuo 9,3 iki 8,7 metų.

Vyrai anksčiau miršta, nes:

• beveik 2,5 karto dažniau miršta dėl išorinių mirties priežasčių (tyčiniai susižalojimai, savižudybės, atsitiktinis apsinuodijimas alkoholiu, atsitiktinis paskendimas, transporto įvykiai);
• gyvena rizikingesnį gyvenimą: vartoja daugiau alkoholio, rūko, dažniau užsiima rizikinga veikla. Pavyzdžiui, beveik 2 kartus dažniau nei moterys miršta nuo kvėpavimo ligų, beveik 1,2 karto dažniau nei moterys miršta nuo piktybinių navikų;
• rečiau tikrinasi sveikatą periodiškai. Pavyzdžiui, 50 proc. vyrų kasmet tikrinasi cholesterolio kiekį kraujyje (moterų – 61,5 proc.), 61 proc. kasmet tikrinasi kraujo spaudimą (moterų – 75 proc.), 35 proc. vyrų (moterų – 50 proc.) vartoja jiems išrašytus vaistus. 47 proc. vyrų (moterų – 67 proc.) vartoja nereceptinius vaistus;
• 2 kartus dažniau suserga profesinėmis ligomis.

Šaltiniai:
Valstybės duomenų agentūra: Vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė (2023); mirusieji pagal mirties priežastis.
Lietuvos gyventojų mirties priežastys (2021 m.), Oficialiosios statistikos portalas.
Mirties priežastys,  Higienos institutas, 2023.
Mirtys dėl nelaimingų atsitikimų, pagal lytį. Lyčių statistikos duomenų bazė, Europos lyčių lygybės institutas, Eurostat, 2019 m. Lyčių statistikos duomenų bazė, Europos lyčių lygybės institutas.

Ką tai turi bendra su lyčių nelygybe? (skaityti daugiau ⇓)

Gyvenimo trukmės atotrūkis yra susijęs su skirtingais visuomenės lūkesčiais vyrams ir moterims. Iš vyrų mes tikimės emocinio ir fizinio tvirtumo, nepažeidžiamumo, atsparumo, plačiai paplitę „vyrai neverkia“ ir kiti nepalaužiamo vyriškumo stereotipai. Tokie lūkesčiai daro poveikį ir fizinei, ir psichikos vyrų sveikatai. Galimai dėl to vyrai dažniau nei moterys ieško būdų, kaip gali sau patys padėti „susitvarkyti su problemomis“, nusiraminti, užsimiršti (pavyzdžiui, vartodami alkoholį / narkotines medžiagas, rūkydami). Kadangi visuomenė tikisi, kad vyrai bus tvirti savaime, jie rečiau ieško sveikatos specialistų pagalbos, pavyzdžiui, rečiau reguliariai tikrinasi sveikatą. Dėl šios priežasties dažniau miršta nuo onkologinių ligų, kepenų ligų.
Taip pat vyrai dažniau nei moterys dirba rizikingus bei sveikatai pavojingus darbus arba propaguoja rizikingesnį gyvenimo būdą. Dėl šių priežasčių vyrai dažniau nei moterys miršta ne tik dėl vidinių, bet ir dėl išorinių mirties priežasčių.

Moterys paskutinius vėliausiuosius gyvenimo metus ilgiau būna ligotos arba turi negalią

Skaičiuojant vidutinišką tikėtiną sveiko žmogaus gyvenimo trukmę, ji tiek vyrams, tiek moterims yra trumpesnė. 2022 m. vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė moterims siekė 79,6 metų, tačiau vidutinė tikėtina sveiko gyvenimo trukmė – tik 59,8 metų.

Vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė vyrams siekė 70,9 metų, vidutinė tikėtina sveiko gyvenimo trukmė – tik 55,4 metų. Taigi, nors moterys ir gyvena vidutiniškai devyniais metais ilgiau nei vyrai, paskutiniuosius dvidešimt gyvenimo metų dažniau susiduria su ligomis arba negalia.

Šaltiniai:
Valstybės duomenų agentūra: vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė(2022), vidutinė tikėtina sveiko žmogaus gyvenimo trukmė (2021).
Nematomos moterys. Duomenų spragų nulemta nelygybė šiandienos pasaulyje. Caroline Criado Perez, 2019.
Health. Europos lyčių lygybės institutas, 2017.
Sex Matters: How Male-Centric Medicine Endangers Women’s Health and What We Can Do About It. Alyson J. McGregor MD, 2020.
The Pain Gap: How Sexism and Racism in Healthcare Kill Women. Anushay Hossain, 2021.

Ką tai turi bendra su lyčių nelygybe? (skaityti daugiau ⇓)

Nors moterys dažniau nei vyrai renkasi sveiką gyvenimo būdą ir vidutiniškai gyvena ilgiau nei vyrai, pastaraisiais gyvenimo metais jų sveikata ilgiau būna bloga arba vėliausiuosius savo gyvenimo metus nugyvena įgijusios įvairių negalių. Lyčių lygybės ekspertai (-ės) tokį paradoksą sieja su socioekonomine moterų padėtimi ir kultūriniais veiksniais. Pavyzdžiui, moterys dėl dažnesnio gyvenimo skurde, senatvės pensijos atotrūkio arba didesnės skurdo rizikos dažniau susiduria su lėtinėmis ligomis (tokiomis kaip diabetas), psichikos sveikatos sunkumais, tiesiogiai žalą sveikatai darančiu ekonominiu nepritekliumi (pavyzdžiui, negali nusipirkti kokybiško maisto, vaistų, reikalingų, tačiau ne visada nemokamų sveikatos paslaugų, ir pan.).
Prasta moterų sveikata taip pat siejama su medicinos pramonės ir sveikatos paslaugų neatsižvelgimu į biologinius moterų ir vyrų skirtumus. Pavyzdžiui, daugelis vaistų tebėra testuojami tik su vyrais ir todėl jų tikslus poveikis moterų sveikatai nėra žinomas. Pats didžiausias žinių atotrūkis pastebimas kalbant apie vaistų poveikį nėščioms ir žindančioms moterims. Daugelis vaistų joms nerekomenduojami dėl to, kad trūksta tyrimų apie jų veikimą šiose moterų būklėse. Taip pat dėl moterų ir vyrų ligų simptomatikos skirtumų (pavyzdžiui, infarktas moterims ir vyrams pasireiškia skirtingais simptomais), moterų susirgimai ir ligos kur kas dažniau diagnozuojamos neteisingai arba vėliau nei vyrams, joms paskiriami netinkami vaistai ir pan.

Vyrų gyvenimo būdas būna mažiau sveikas

Vyrai Lietuvoje dažniau turi antsvorio (43 proc. vyrų ir 33 proc. moterų turi antsvorio, tačiau didelį antsvorį turi 17 proc. vyrų ir 21 proc. moterų), rečiau valgo vaisius ir daržoves (51,7 proc. vyrų ir 41,6 proc. moterų nevalgo vaisių ir daržovių kasdien), 3 kartus dažniau vartoja alkoholį (36,3 proc. vyrų ir 11 proc. moterų alkoholį vartoja kiekvieną savaitę) ir didesniais kiekiais (22 proc. vyrų ir 6 proc. moterų bent kartą per mėnesį geria daug), 3 kartus dažniau rūko (29 proc. vyrų ir 11 proc. moterų). Taip pat vyrai Lietuvoje rečiau reguliariai tikrinasi sveikatą (pavyzdžiui, rečiau tikrinasi kraujo spaudimą, cholesterolio ar cukraus kiekį kraujyje), jų vidutinė tikėtina sveiko gyvenimo trukmė yra trumpesnė (vyrų – 55,4 metai, moterų – 59,8 metai). Remiantis sveikatos vertinimu, vyrų vidutinė tikėtina sveiko gyvenimo trukmė būtų 64,6 metai, moterų – 71,3 metų.

Ir nors vyrai daugiau sportuoja nei moterys, tą daro tik nedidelė vyrų dalis. Bendrai skaičiuojant, lietuviai nėra sportuojanti tauta (tik 13 proc. vyrų ir 8 proc. moterų mankštinasi kiekvieną savaitę).

Šaltiniai:

Valstybės duomenų agentūra: Lietuvos gyventojų sveikata, 2020 m.
Valstybės duomenų agentūra: vidutinė tikėtina sveiko žmogaus gyvenimo trukmė, vidutinė tikėtina sveiko žmogaus gyvenimo trukmė, remiantis savo sveikatos vertinimu, 2021 m.
Lyčių statistikos duomenų bazė, Europos lyčių lygybės institutas, 2019.
Ligų profilaktikos statistika, Europos lyčių lygybės institutas, Eurostat duomenys, 2019.
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas: Alkoholio vartojimo paplitimas Lietuvoje, 2023.

Ką tai turi bendra su lyčių nelygybe? (skaityti daugiau ⇓)

Skirtumai tarp vyrų ir moterų gyvenimo būdų galimai susiklosto dėl skirtingų lūkesčių ir vyrams bei moterims keliamų reikalavimų. Dėl visuomenėje paplitusių lyčių stereotipų moterims dažniau įprasta rūpintis savo sveikata, išvaizda, mityba, propaguoti sveiką gyvenimo būdą, reguliariau tikrintis sveikatą. Viešojoje informacijoje kur kas daugiau į moterų auditoriją orientuotų televizijos ir radijo laidų, straipsnių, žurnalų, reklamų su patarimais, kaip gyventi sveikai bei kaip atrodyti gražiai (o tai turi tiesiogines sąsajas ir su didesniu sveikatos puoselėjimu). Taip pat kur kas dažniau įprasta būtent tarp moterų dalintis įvairiais patarimais, žiniomis, receptais apie sveiką gyvenseną – kultūrinė, socialinė ir darbo aplinka tai skatina ir palaiko. Kadangi moterys dažniau pačios gamina maistą ir rūpinasi vaikų bei kitų šeimos narių sveikata, įgūdžių rinktis bei palaikyti sveikesnį gyvenimo būdą turi daugiau.
Dėl egzistuojančių stereotipų apie tai, kas yra vyriška arba moteriška, vyrai dažniau skatinami nebūti jautrūs, emocingi, nesidalinti savo rūpesčiais, nekalbėti apie savo fizinės, ypač psichikos, sveikatos iššūkius ir problemas. Dėl to jie dažniau linkę savo problemas spręsti patys, daugiau ir dažniau vartoja alkoholį, rūko, dažniau žudosi. Taip pat dėl paplitusių nuostatų, kad vyrai turi būti stiprūs, jie neskiria pakankamai dėmesio ligų profilaktikai, reguliariam sveikatos patikrinimui. Dėl šių priežasčių vyrai dažniau nei moterys pradeda gydytis per vėlai ir dažniau miršta nuo tokių ligų kaip piktybiniai navikai.

Vyrai dažniau serga su alkoholio vartojimu susijusiomis ligomis

Lietuvoje 75 proc. asmenų, kuriems užregistruotos su alkoholiu susijusios ligos (pavyzdžiui, alkoholinė priklausomybė, psichozė, nervų sistemos degeneracija, kepenų ligos ir kitos), yra vyrai.

Vyrai alkoholį vartoja 3 kartus dažniau nei moterys ir didesniais kiekiais: 36,3 proc. vyrų ir 11 proc. moterų alkoholį vartoja kiekvieną savaitę; 22 proc. vyrų ir 6 proc. moterų bent kartą per mėnesį geria stipriai.

Vyrai taip pat dažniau miršta nuo su alkoholiu susijusių ligų.

Šaltiniai:
Valstybės duomenų agentūra, Asmenų, kuriems užregistruotos tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusios ligos, skaičius (2022 m.).
Lyčių statistikos duomenų bazė, Europos lyčių lygybės institutas, Eurostat, 2019.
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas: Alkoholio vartojimo paplitimas Lietuvoje, 2023.

Ką tai turi bendra su lyčių nelygybe? (skaityti daugiau ⇓)

Lyginant lyčių nelygybės pasekmes vyrams ir moterims, statistikos duomenys atskleidžia, kad vyrai dažniau nukenčia nuo jų pačių sau keliamos žalos. Pavyzdžiui, dažniau nei moterys nukenčia nuo tokio savidestrukcinio elgesio kaip rizikingi pomėgiai, alkoholio vartojimas, rūkymas, ankstyvesnis iškritimas iš švietimo sistemos, vengimas profilaktiškai tikrintis sveikatą, savižudybės ir pan.
Aukšti vyrų sergamumo dėl per gausaus alkoholio vartojimo rodikliai taip pat susiję su vyrams keliamais socialiniais ir elgesio lūkesčiais: iš vyrų tikimasi emocinio tvirtumo, jausmų slėpimo. Dėl vyraujančių stereotipų vyrai jaučia spaudimą būti tvirti, nepalaužiami, niekada neverkti, neprašyti pagalbos, kai susiduriama su įtampa, problemomis, rūpesčiais ir pan. Dažnai kaip vienas iš sprendimo būdų susitvarkyti su įvairiomis įtampomis pasirenkamas alkoholis.
Taip pat vyrai rečiau nei moterys tikrinasi sveikatą bei palaiko sveiką gyvenimo būdą. Tai irgi turi skaudžias pasekmes jų sveikatai ir ankstyvam ligų diagnozavimui. 

Vyrai dažniau suserga profesinėmis ligomis ir nukenčia nuo nelaimingų atsitikimų darbe

2022 m. duomenimis, vyrai Lietuvoje sudarė bemaž 74 proc. asmenų, kuriems diagnozuoti nauji susirgimai profesinėmis ligomis. Tokios tendencijos nesikeičia keletą metų.

64 proc. visų darbuotojų, netekusių darbingumo dėl nelaimingų atsitikimų darbe, yra vyrai.

Šaltiniai:
Valstybės duomenų agentūra, Darbuotojų, netekusių darbingumo dėl nelaimingų atsitikimų darbe, skaičius (2022 m.); Naujų susirgimų profesinėmis ligomis skaičius (2022 m.).
Nematomos moterys. Duomenų spragų nulemta nelygybė šiandienos pasaulyje. Caroline Criado Perez, 2019.

Ką tai turi bendra su lyčių nelygybe? (skaityti daugiau ⇓)

Vyrai dažniau nei moterys dirba rizikingus ir pavojingus darbus, pavyzdžiui, transporto, statybos, žemės ūkio, apdirbamosios gamybos sektoriuose. Vis dėlto, kaupiant nelaimingų atsitikimų darbe statistiką, įtraukiami ir nelaimingi atsitikimai keliaujant į darbą ir iš jo. Duomenys rodo, kad daugiausia nelaimingų atsitikimų nutinka kelionės į darbą / iš darbo metu, o tai susiję ir su vairavimo įpročiais.
Dėl lyčių segregacijos skirtinguose sektoriuose profesinės ligos, kuriomis serga vyrai ir moterys, ir jų rizika jomis susirgti skiriasi. Vyrai susiduria su didesne rizika fizinei sveikatai dėl transporto priemonių, mašinų ar rankinių įrankių naudojimo, sunkių krovinių tvarkymo, cheminių medžiagų dulkių dūmų ar dujų poveikio. Moterų sveikatai darbe riziką dažniau kelia varginančios arba skausmingos kūno pozicijos, pasikartojantys rankų judesiai, veikla, reikalaujanti įtemptai žiūrėti (pastaroji aktuali ir vyrams). Tiesa, apie moterų dažniau dirbamų darbų pavojingumą vis dar turime labai mažai duomenų, nes šiose srityse atliekama nedaug tyrimų. Pavyzdžiui, įvairių grožio industrijoje naudojamų priemonių, tokių kaip nagų lakas, įvairios cheminės kosmetikos priemonės plaukams, kūnui ir t. t., neigiamas poveikis moterų kūnams yra mažai tyrinėta sritis. Tad apie profesines ligas, kuriomis galimai serga manikiūro salonų darbuotojos (o juose dažniausiai dirba beveik vien tik moterys), valymo paslaugų srities darbuotojos, kitų feminizuotų  sričių darbuotojos beveik nieko nežinome.

Moterys darbe patiria didesnį neigiamą poveikį psichikos sveikatai 

Moterys dažniau nei vyrai patiria veiksnius, kurie kelia didžiausią riziką psichikos sveikatai. 14 proc. moterų didžiausią riziką patiria bendraudamos su probleminiais klientais, pacientais, mokiniais. 

Šaltiniai:
Valstybės duomenų agentūra, 15 metų ir vyresni užimti gyventojai pagal veiksnius darbe, kurie kelia didžiausią riziką psichinei sveikatai (2020 m.).

Ką tai turi bendra su lyčių nelygybe? (skaityti daugiau ⇓)

Neigiamą poveikį psichikos sveikatai darbe moterys patiria dažniau nei vyrai, nes dažniau dirba sektoriuose, kuriuose reikia aktyviai kontaktuoti su visuomenės grupėmis arba asmenimis, reikalaujančiais didesnio susitelkimo, dėmesio, kantrybės. Pavyzdžiui, vaikais, sergančiais asmenimis, nepatenkintais klientais. Tai kelia didesnį stresą, turi neigiamų pasekmių sveikatai, sukelia nuovargį, įtampą.

Vyrai dažniau žudosi

Lietuvoje 81 proc. visų nusižudžiusių asmenų yra vyrai. Tokios tendencijos nesikeičia daugelį metų.

Lietuvos vyrų savižudybių rodikliai yra vieni aukščiausių visame pasaulyje. Ypač dideli kaime gyvenančių vyrų savižudybių skaičiai.

Šaltiniai:
Valstybės duomenų agentūra, Mirusiųjų skaičius pagal mirties priežastis (2022).
Mirties priežastys, Higienos instituto Sveikatos informacijos centras, 2021.
Po trisdešimties metų: kaip šiandien atrodo savižudybių problema Lietuvoje? Danutė Gailienė, Naujasis židinys, (NŽ-A Nr. 6), 2022.

Ką tai turi bendra su lyčių nelygybe? (skaityti daugiau ⇓)

Psichikos sveikatos ekspertų teigimu, dideliems vyrų savižudybių skaičiams Lietuvoje įtakos turi keli veiksniai: nenoras kreiptis į specialistus turint psichologinių sunkumų, abejonės dėl psichologinės pagalbos vertingumo sau, žemas emocinis raštingumas, didelis psichologinis stresas, problemos, susijusios su vyriškumo tapatumu ir savo vyriškumo priėmimu. Kalbant apie pastarąjį veiksnį, pastebima, kad stipresnis vyriškumo tapatumas (kiek svarbi tapatumo dalis yra buvimas vyru) ir didesnis savo vyriškumo priėmimas (kiek vyras jaučiasi atitinkantis vyriškumo standartus) sumažina savižudybės riziką. Kitaip tariant, su didesne suicidine rizika susiduria vyrai, kurie vadovaujasi stereotipiniais vyriškumo kriterijais (pavyzdžiui, „vyrai neverkia“, „vyrai turi būti stiprūs“, „vyrai kontroliuoja emocijas“ ir pan.), o vyriškumu laiko emocijų kontrolę, gebėjimą išlaikyti „šaltą protą“, nerodyti vidinių išgyvenimų ir kylančių jausmų. Dėl tokio elgesio vyras gali sulaukti ir mažiau emocinės paramos, palaikymo ar kitos aplinkinių pagalbos. Kaip svarbi priežastis nesikreipti pagalbos išskiriama ir nepakankama paslaugų kokybė. Vyriškumo ir savižudybių sąsajas tyrinėję mokslininkai teigia, kad neturintys minčių apie savižudybes vyrai dažniau turi stipresnius ryšius su kitais žmonėmis, šeima, vyriškumą sieja su buvimo tėvu svarba, rūpesčiu šeima, mato save kaip aprūpintojus, globėjus.

Asmeninės apsaugos priemonės tinkamai neapsaugo moterų

Nuo 1970 metų inžinieriai ir mokslininkai automobilių saugumui nustatyti (pavyzdžiui, nustatant saugos diržų efektyvumą automobilio susidūrimo atveju) naudodavo manekenus, kurių kūno proporcijos ir sudėjimas atitikdavo vyriškus kūnus. Manekenai, kuriuos kartais naudodavo kaip moteriškus, būdavo tiesiog sumažintas vyriškas manekenas, atitinkantis maždaug 12-os metų mergaitės kūno sudėjimą. 2011 metais Virdžinijos universiteto taikomosios biomechanikos centro atlikto tyrimo duomenimis, dėl automobilių saugumo reikalavimų apskaičiavimų vyrų kūnams, diržą prisisegusios moterys susiduria su 47 proc. didesne tikimybe patirti sunkius sužalojimus eismo įvykio metu.

Moterišką prototipą automobilių saugumo testavimui, atitinkantį vidutinišką moters kūną, švedų mokslininkai sukūrė tik 2022 metais.

Į lyties aspektą ilgus metus neatsižvelgta ir kuriant kitas asmeninės apsaugos priemones, pavyzdžiui, įvairias apsaugas statybos darbams, neperšaunamas liemenes, balso atpažinimo sistemas ir pan.

Dėl moterų biologinių skirtumų nuo vyrų joms dažnai netinka tiesiog vienu ar keliais dydžiais mažesnės vyrų kūnams sukurtos asmeninės apsaugos priemonės. 2016 m. Jungtines Karalystės Profesinių sąjungų kongresas (angl. Trade Union Congress) atliko asmeninės apsaugos priemonių tinkamumo moterims tyrimą, kurio rezultatai parodė, kad tik 5 proc. moterų nesusidūrė su apsaugos priemonių netinkamumu. 57 proc. moterų teigė, kad asmeninės apsaugos darbe priemonės kartais arba net reikšmingai trukdė jų darbui. Kai kuriais atvejais tai gali turėti labai skaudžias pasekmes sveikatai ar net būti mirties priežastis. Tyrime aptariamas atvejis, kai policijos pareigūnė buvo mirtinai subadyta peiliu, nes įvykio metu negalėjo dėvėti apsaugos liemenės. Apsaugos liemenę teko nusiimti, nes ji trukdė pasinaudoti hidrauliniu laužtuvu veržiantis į patalpą. Taip pat minimas atvejis, kai pareigūnei teko atlikti krūties mažinimo operaciją dėl ilgalaikio žalingo apsaugos liemenės poveikio jos kūnui; cituojamos moterų patirtys, kai nepritaikytos liemenės nutrina odą, nubrozdina, padaro mėlynių, sukelia nugaros skausmus, formuoja ydingą laikyseną, nuspaudžia krūtis, trukdo kvėpuoti atsisėdus į automobilį ir pan.

Šaltiniai:
Nematomos moterys. Duomenų spragų nulemta nelygybė šiandienos pasaulyje. Caroline Criado Perez, 2019.
Vulnerability of Female Drivers Involved in Motor Vehicle Crashes: An Analysis of US Population at Risk. Center for Applied Biomechanics, University of Virginia, 2011.
The deadly truth about a world built for men – from stab vests to car crashes. The Guardian, 2019.
The crash dummy aimed at protecting women drivers. BBC.COM.
The first female crash test dummy has only now arrived. NPR.ORG.
Personal protective equipment and women. Trade Union Congress, UK, 2016

Ką tai turi bendra su lyčių nelygybe? (skaityti daugiau ⇓)

Ilgametis asmeninės apsaugos priemonių testavimas su vyriškų kūnų prototipais siejamas su šališkumu (išankstiniu nusistatymu vienos lyties naudai) bei duomenų, sietinų su lytimi, stygiumi. Pasaulyje, kuriame visose srityse dominuoja vyrai (moksle, viešojoje politikoje, viešajame gyvenime ir t. t.), sprendimai taip pat priimami „vyriški“ – patogūs ir pritaikyti vyrams, dažnai net nepagalvojus apie moteris. Kai pasaulį kuria daugiausia vyrai, tai ir žmogiškasis standartas „pagal nutylėjimą“ yra vyro kūnas ir jo poreikiai, o informacijos apie moterų kūnus ir specifines problemas trūksta. Biologiniai moterų ir vyrų skirtumai dažnai neįvertinami ir į juos neatsižvelgiama ir kitose srityse: technologijų kūrimo, miesto erdvių ir infrastruktūros planavimo, statybų, medicinos. Labai trūksta tyrimų ir apie įvairių darbo medžiagų bei priemonių poveikį moterims.
Kai kurių profesijų moterys patiria daugiau nepatogumų ar net rizikos susižeisti ir dėl to, kad darbo priemonės arba medžiagos yra kuriamos / sukurtos pagal vyriškus kūnus. Pavyzdžiui, statybų sektoriaus nepalankumas moterims yra susijęs ir su tuo, kad standartiniai cemento ar kitų medžiagų maišai yra didesni ar per dideli moterims, kurios įprastai vienu kartu paneša mažiau svorio. Kitas pavyzdys – standartinis plytų dydis ilgus metus buvo patogesnis didesniam vyriškam delnui, o moterų mažesnės plaštakos jų patogiai neapglėbia, ir pan. Panašios tendencijos stebimos ir kalbant apie įvairių įrankių dydį: daugelis jų yra per dideli standartiškai mažesniems moterų kūnams. 

Moterims dažniau laiku nediagnozuoja ligų, nepaskiria tinkamų vaistų

Vyro kūnas daugeliu atveju tebelaikomas standartiniu žmogaus kūnu ir medicinoje.

Ir nors, priklausomai nuo lyties, skiriasi moterų ir vyrų organizmo ląstelės, genai, hormonai, jų savybės ir elgsena, senėjimo procesai ir kiti organizmo procesai, tyrimų su moterų kūnais ir žinių apie juos trūksta. Taip pat moterys vis dar dažnai neįtraukiamos į didžiąją dalį medicinos tyrimų. Klinikinių tyrimų rezultatai dažnai pristatomi kaip galiojantys tiek vyrams, tiek moterims net ir tais atvejais, kai moterys nebuvo dalyvavusios tyrime. Pavyzdžiui, generinių vaistų (vaistai, sukurti kaip prilygstantys rinkoje jau esantiems firminiams vaistams) tyrimai dažniausiai atliekami tik su jaunais suaugusiais vyrais. Kai vaistų testavimai ir ligų stebėsena atliekama su gyvūnais, tai daroma su vyriškos lyties žiurkėmis / pelėmis. 

Ligų diagnozavimas

Ligos požymiai ir raida moterims ir vyrams taip pat skiriasi. Pavyzdžiui, diabetas vyrus ir moteris veikia skirtingai, su amžiumi moterims kraujospūdis kyla labiau nei vyrams, moterys labiau nei vyrai rizikuoja susirgti dešinės pusės storosios žarnos vėžiu (ir jo raida dažnai būna agresyvesnė), vyrai dažniau serga latentine tuberkulioze, o moterims dažniau išsivysto atvira ligos forma… Skirtumų sąrašas labai ilgas. Dėl duomenų apie moterų kūnus trūkumo joms gali būti neteisingai nustatoma diagnozė ar skiriamas netinkamas gydymas. Pavyzdžiui, širdies smūgio simptomatika skiriasi iš esmės: vyrams dažniau būdingi krūtinės ląstos ir kairės rankos skausmai, moterims – gali skaudėti pilvą, trūkti oro, pykinti, apimti nuovargis.

Įvairūs tyrimai rodo, kad gydytojai dažniau linkę abejoti pacientėmis moterimis dėl jaučiamų simptomų (priskiriant juos emocijoms arba psichosomatikai), joms dažniau nei vyrams tenka ilgiau laukti, kol bus suteikta pagalba. Reikalingos pagalbos nesuteikimas laiku taip pat prisideda prie uždelsto ligų diagnozavimo.  

Šaltiniai:
Nematomos moterys. Duomenų spragų nulemta nelygybė šiandienos pasaulyje. Caroline Criado Perez, 2019.
Sex Matters: How Male-Centric Medicine Endangers Women’s Health and What We Can Do About It. Alyson J. McGregor MD, 2020.
The Pain Gap: How Sexism and Racism in Healthcare Kill Women. Anushay Hossain, 2021. 

Ką tai turi bendro su lyčių nelygybe? (skaityti daugiau ⇓)

Biologiniai moterų ir vyrų skirtumai yra reikšmingi įvairių ligų ir susirgimų tikimybei, požymiams ir raidai nustatyti, tyrimams, vaistų poveikiui, gydymo metodų veiksmingumui, sveikatos būklės bei ligų identifikavimui ir profilaktikai. Tai ta sritis, kurioje moterų ir vyrų skirtumų žinojimas ir išmanymas yra be galo svarbūs kuriant efektyvią sveikatos apsaugos sistemą. Kaip ir kitose srityse, duomenų pagal lytis stygius yra pagrindinė problema ir priežastis, kodėl vis dar per mažai žinoma apie moterų kūnus. Nepakankamas šių duomenų rinkimas susijęs ir su lyčių nuostatomis bei šališkumu (išankstiniu nusistatymu vienos lyties naudai). Dėl to medicinoje kur kas daugiau žinoma apie vyrų kūnus ir vaistų tinkamumą jiems.
Kadangi moterys neįtraukiamos į klinikinius tyrimus, vis dar neturime patikimų duomenų apie tai, kaip nėščiosioms gydytis nuo įvairių ligų. Moterų įtraukimas į medicinos tyrimus gali būti sudėtingesnis dėl jų reprodukcinių savybių (bijomasi, kad tyrimo metu moteris gali pastoti ir dėl to pasitraukti iš tyrimo jam nepasibaigus) ir dėl hormonų svyravimų skirtingais mėnesinių ciklo etapais, kurie gali reikšmingai paveikti tyrimo rezultatus. Tyrimai su vyrais yra lengvesni (mažiau kintamųjų ir organizmo svyravimų), paprastesni ir kartu pigesni, todėl dažnai nueinama „lengviausiu“ keliu – tiesiog neįtraukiant moterų į tyrimo imtį (ypač reprodukcinio amžiaus moterų). Ir nors nėščiųjų nenoras dalyvauti medicinos tyrime gali būti suprantamas, būtina nuolat sistemingai stebėti, registruoti bei kaupti duomenis apie nėščiųjų sveikatą kur kas didesne apimtimi, nei tai daroma. 
Duomenų trūkumas apie moterų kūnus, sveikatą, įvairias su tuo susijusias rizikas ir poveikį moterų sveikatai kelia iššūkių laiku nustatyti ligas, sveikatos būkles, identifikuoti pavojų moterų sveikatai ir gyvybei.