Švietimas

Vyrai į švietimą įsitraukia mažiau

Lietuvoje aukštąjį arba aukštesnįjį išsilavinimą dažniau turi moterys: 61 proc. moterų ir 39 proc. vyrų. Moterys taip pat dažniau dalyvauja mokymosi visą gyvenimą procese (23 proc. moterų ir 16 proc. vyrų). Lietuvos universitetuose taip pat dažniau studijuoja moterys (59 proc.) nei vyrai (41 proc.) (2023-2024 mokslo metų duomenys).

Daugiau berniukų iškrenta iš švietimo sistemos ir mažiau vyrų baigia aukštojo mokslo studijas. Pavyzdžiui, 2022-2023 mokslo metais 8 179 mokyklinio amžiaus vaikinai ir 7 574 merginos nesimokė mokykloje. 

Šaltiniai:
Valstybės duomenų agentūra: Gyventojų išsilavinimas (2022); Mokyklinio amžiaus vaikai, nesimokantys mokykloje; Mokymosi visą gyvenimą lygis (25–64 metų amžiaus gyventojų per paskutinius 12 mėn.), Universitetų studentai (2024).  

Ką tai turi bendra su lyčių nelygybe? (skaityti daugiau ⇓)

Dėl iš anksto susiformavusių lūkesčių berniukams ir mergaitėms švietimo sistemoje jiems dažnai taikomi skirtingi standartai. Pavyzdžiui, iš mergaičių reikalaujama nuolankumo, paklusnumo, darbštumo, kruopštumo, iš berniukų – ryžtingumo, tvirtumo, aktyvumo. Praktikoje kur kas dažniau numojama ranka į berniukų garsumą, triukšmingumą („berniukai bus berniukai“). Tokių lyčių stereotipų pasekmės lemia, kad berniukai dažniau iškrenta iš ugdymo sistemos, t. y., nebaigia mokyklos, dažniau susiduria su sunkumais mokantis, rečiau stoja ir įstoja į aukštąsias mokyklas ir pan. Be to, dėl vyraujančių tendencijų darbo rinkoje, taip pat paveiktų lyčių stereotipų, vyrams lengviau susirasti darbą. Tai dar viena priežastis, kodėl iš berniukų mokyklose reikalaujama mažiau – juk jie vis tiek susiras darbą, bus labiau vertinami kaip darbuotojai ir vadovai.   

Moterys rečiau užima aukštas pareigas mokslo srityje

Lietuvoje moterys labiau išsilavinusios už vyrus. Daugiau moterų nei vyrų turi aukštąjį arba aukštesnįjį išsilavinimą. Tarp universitetų dėstytojų 2022–2023 metais moterys sudarė 56 proc. Jos dažniau nei kolegos vyrai dirbo asistentais (63 proc.) ir lektoriais (61 proc.), vyrai dažniau atliko profesoriaus pareigas (59 proc.).
Taip pat iš 12 Lietuvos universitetinių aukštųjų mokyklų rektorių tik 4 yra moterys.
Tarp bendrojo ugdymo mokyklų mokytojų ir vadovų vyrauja atvirkštinės tendencijos: pavyzdžiui, 2021–2022 metais moterys sudarė 88 proc. bendrojo ugdymo įstaigų vadovų. Tiesa, nors priešmokyklinio ugdymo ir pradinių klasių mokytojų gretose vyrai užima labai mažą dalį (tarp priešmokyklinio ugdymo pedagogų visoje Lietuvoje buvo tik 3 vyrai, tarp 1–4 klasių mokytojų vyrai sudarė 2 proc.), 30 proc. visų šių įstaigų vadovavo vyrai.

Šaltiniai:
Valstybės duomenų agentūra: Gyventojų išsilavinimas (2022); Universitetų dėstytojai (2023); Bendrojo ugdymo mokyklų mokytojai ir vadovai (2023).
Lietuvos universitetų rektorių konferencija [žiūrėta 2023-03-02].

Ką tai turi bendra su lyčių nelygybe? (skaityti daugiau ⇓)

Statistikos duomenys švietimo srityje nurodo į keletą nusistovėjusių visuomenės nuostatų ir lūkesčių moterų ir vyrų atžvilgiu. Moterys labiau dominuoja tarp dėstytojų ir žemesnio laipsnio mokslininkų dėl mažų atlyginimų. Ši tendencija būdinga visai darbo rinkai. Visi sektoriai, kur dirba daugiau moterų (pavyzdžiui, švietimo, slaugos, socialinio darbo, kultūros ir pan.), yra prasčiau apmokami. Moterys taip pat dažniau turi ilgesnes karjeros pertraukas dėl įsipareigojimų, susijusių su šeima: eina vaiko priežiūros atostogų, prižiūri sergančius ar vyresnio amžiaus šeimos narius ir pan. Dėl šių pertraukų ir visuomenėje nusistovėjusių stereotipų, kad moterų pagrindinė pareiga yra vaikų ir namų priežiūra, joms sunkiau siekti akademinės ir (arba) mokslinės karjeros.  Siekti akademinės ir (arba) mokslinės karjeros moterims sudėtingiau ir dėl šioje srityje egzistuojančio „stiklo lubų“ reiškinio. „Stiklinėmis lubomis“ vadinamas reiškinys, kuomet dėl nematomų ir / arba dirbtinai sudaromų kliūčių ribojamos moterų galimybės siekti karjeros. Tokiomis kliūtimis gali būti vaiko priežiūros atostogose esančių darbuotojų (statistiškai dažniausiai moterų) laiko įskaičiavimas į laikotarpį, skirtą kvalifikacijai kelti. Vaikų ar kitų šeimos narių priežiūra dažnai tampa priežastimi, dėl kurios moterys negali tokiu pačiu greičiu tobulėti mokslinėje, profesinėje srityje kaip gali vyrai, yra priverstos ilgesniam laikui atsitraukti nuo domėjimosi savo sritimi, naujovių sekimo ir t. t.

Moterys ir vyrai renkasi skirtingų sričių  profesijas

Renkantis aukštojo mokslo ir pomokyklines studijas smarkiai išsiskiria moterų ir vyrų pasirinkimai. Tai sukuria profesinę segregaciją pagal lytį.

Lietuvoje 44 proc. moterų studijuoja švietimo, sveikatos, socialinės, humanitarinės ir meno krypties mokslus, o šių sričių mokslus renkasi tik 17 proc. vyrų.

Lietuvos universitetuose tarp studijuojančiųjų kalbas ir žurnalistiką vyrai sudaro 18 proc., teisę – 32 proc. Vyrų dominuojamose profesijose – informacijos ir ryšio technologijose, inžinerijoje ir inžinerinėse profesijose, architektūroje ir statyboje – moterys sudaro atitinkamai 13,5 proc., 21 proc. ir 23 proc.
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2022 m. vyrai sudarė 44 proc. aukštųjų mokyklų studentų, studijuojančių gamtos, technikos ir taikomuosius mokslus, moterys – tik 12 proc.

Šaltiniai:
Lyčių lygybės indeksas, Europos lyčių lygybės institutas, 2022.
Valstybės duomenų agentūra: Universitetų studentai (2024), Aukštųjų mokyklų studentai studijuojantys gamtos, technikos ir taikomuosius mokslus (2022).

Ką tai turi bendro su lyčių nelygybe? (skaityti daugiau ⇓)

Pateikta statistika rodo didelius skirtumus tarp moterų ir vyrų renkantis studijas po mokyklos užbaigimo. Šis netolygus pasiskirstymas vadinamas horizontaliąja segregacija švietime. Ilgainiui tai pasireiškia ir horizontaliąja segregacija darbo rinkoje, kuomet moterys dominuoja vienose profesijose (pavyzdžiui, švietimo, sveikatos, socialinės rūpybos, kultūros), o vyrai – kitose (pavyzdžiu, informacinių technologijų, ryšių, fizikos). Duomenys rodo, kad moterų vyraujamos profesijos yra prasčiau apmokamos, o vyrų – geriau. Šiam reiškiniui daug įtakos turi visuomenėje vyraujantys lyčių stereotipai. Nuo mažens berniukai ir mergaitės vis dar dažnai žaidžia su skirtingais žaislais: mergaitės labiau žaidžia su žaislais, kurie lavina rūpybos įgūdžius (minkšti žaislai, maisto gamybos rakandai, vežimėliai lėlėms ir pan.), o berniukai – mechanikos, loginio mąstymo, konstravimo (automobiliai ir kitos įvairios transporto priemonės, įvairūs konstruktoriai, kaladėlės ir pan.). Net LEGO konstruktoriai mergaitėms ir berniukams skiriasi spalviškai, sudėtingumu, veiklos sritimi. Lyčių stereotipai pasireiškia ir mokykloje – per neįsisąmonintus ugdytojų stereotipus, vadovėlių medžiagoje. Nors Lietuvoje karjeros konsultavimas mokyklose dar menkai išvystytas, tačiau ir šioje srityje aptinkama stereotipų įtaka. Dėl vyraujančio vyro kaip maitintojo stereotipo vyrai dažnai ir nesirenka prasčiau apmokamų profesijų. Taip pat iš aplinkos girdimos žinutės, kad pasirinktas akademinis ir / ar profesinis kelias yra „nevyriškas“. Tuo pat metu mergaitės dar ankstyvoje vaikystėje pradeda prasčiau už berniukus vertinti savo pasiekimus. Dėl to ilgalaikėje perspektyvoje nukenčia jų pasitikėjimas savimi, jos daug dažniau linkusios sutikti dirbti ir už mažesnį atlyginimą, dėl šeimos poreikių atsisakyti darbo etato dalies ar net paties darbo ir pan. Taip pat dėl būtinybės derinti šeimą ir darbą jos renkasi veiklos sritis, kur tai padaryti būtų lengviau. Moterys, dirbančios ar pasirenkančios studijuoti vyrų dominuojamose srityse, taip pat dažniau susiduria su aplinka (bendrakursiais, dėstytojais, šeimos nariais, bendradarbiais), kurioje jų pasirinkimai gali būti kvestionuojami, vertinami skeptiškai, klijuojamos etiketės dėl „nemoteriškumo“ ir pan.

Scroll to Top