Moterys dažniau patiria smurtą artimoje aplinkoje

Lietuvoje 77 proc. visų nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusių asmenų yra moterys, o 84 proc. įtariamųjų smurtu – vyrai.

Šaltiniai:
Valstybės duomenų agentūra: Gyventojai ir socialinė statistika; Nusikalstamumas ir baudžiamoji teisena; Smurtas artimoje aplinkoje; Užregistruoti nusikaltimai artimoje aplinkoje; Smurtą patyrę asmenys; Smurtautojai, 2023.

Ką tai turi bendra su lyčių nelygybe? (skaityti daugiau ⇓)

Absoliuti dauguma smurtą patyrusių asmenų Lietuvoje yra moterys. Absoliuti smurtautojų artimoje aplinkoje dauguma – vyrai. Net ir tais atvejais, kai nuo smurto nukenčia vyrai, jie dažniau nukenčia nuo kitų vyrų, nei nuo moterų. Tad kalbant apie smurtą artimoje aplinkoje matome, kad lytis yra lemiamas veiksnys jam pasireikšti. Tokią situaciją lemia visuomenėje vyraujantys lyčių stereotipai, lyčių normos ir istoriškai susiklostę nelygiaverčiai galios santykiai tarp moterų ir vyrų. Pavyzdžiui, vyrų viršenybės prieš moteris viešojoje ir artimoje aplinkose akcentavimas („vyras – šeimos galva“, „vadovauti turi vyrai“ ir pan.) bei moterų subordinacijos vyrams palaikymas socialinėse ir kultūrinėse praktikose („moteris turi paklusti / klausyti savo vyro“, „moterų vieta virtuvėje“, „moterys turi kurstyti šeimos židinį“ ir pan.). Kai nuostatos ir praktikos palaiko mintį, kad moteris savo socialiniu statusu yra žemesnė už vyrą, atsiranda aiški galios disproporcija bei didėja tikimybė, kad ši galia pasireikš žalingomis praktikomis, tokiomis kaip moterų žeminimas, diskriminacija, seksizmas, mizoginija, smurtas artimoje aplinkoje, kitomis smurto dėl lyties formomis.

Moterys dažniau augina ir prižiūri vaikus

Lietuvoje 93 proc. visų asmenų, imančių vaiko priežiūros atostogas pirmaisiais vaiko auginimo metais, yra moterys.

Atotrūkis tarp moterų ir vyrų, besirūpinančių savo vaikais bent keletą kartų per savaitę, Lietuvoje yra didžiausias Europos Sąjungos šalyse – 26 proc.

Tik 6 iš 10 vyrų gimus vaikui pasinaudoja tėvystės atostogomis.

Šaltiniai:
Valstybės duomenų agentūra: Gimusieji vyrai ir moterys; Vidutinis metinis valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokos gavėjų skaičius; Valstybinio socialinio draudimo vaiko priežiūros išmoka iki vaikui sukaks 1 metai (2022); Valstybinio socialinio draudimo vaiko priežiūros išmoka nuo 1 vaiko metų iki vaikui sukaks 2 metai (2022).
Vidutinis metinis išmokų gavėjų skaičius (->spausti „išmokos“), Sodra, 2022.
Lyčių lygybės indeksas, Europos lyčių lygybės institutas, 2016.
Tyrimo „Šeimos, darbo ir asmeninio gyvenimo derinimo iššūkiai mamoms“ įžvalgos , Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, 2021.
Šiuolaikiniai vyrai ir lyčių lygybė: paskatos ir kliūtys vyrams įsitraukti į vaiko priežiūrą. V. Pilinkaitė-Sotirovič, V. Kontvainė, 2020.
Po trisdešimties metų: kaip šiandien atrodo savižudybių problema Lietuvoje? Danutė Gailienė,  Naujasis židinys, (NŽ-A Nr. 6), 2022.

Ką tai turi bendra su lyčių nelygybe? (skaityti daugiau ⇓)

Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų pasaulio valstybių, yra įprasta, kad moterys yra pagrindiniai už vaikų auginimą atsakingi asmenys visuomenėje. Taip nutinka dėl visuomenėje vyraujančių istoriškai susiklosčiusių lyčių normų ir stereotipų, kurie turi tiesioginę įtaką socialiniams ir kultūriniams moterų ir vyrų elgesio modeliams.
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atliktas kokybinis tyrimas apie vaikus auginančias dirbančias moteris parodė, kad porose vyrai ir moterys retai arba beveik niekada nediskutuoja ir nesitaria, kaip atrodys jų šeimos gyvenimas atsiradus vaikams. Tyrime dalyvavusių moterų duomenimis, būtent jos „pagal nutylėjimą“ išėjo vaikų priežiūros atostogų, šio klausimo iš esmės nė neapsvarsčiusios. Tyrimas parodė, kad, kai sprendimai apie šeimos gyvenimą ir įsitraukimą į vaikų auginimą bei priežiūrą priimami organiškai, dažniausiai juos veikia visuomenėje nusistovėjusios normos bei stereotipai. Šios normos „sufleruoja“, kad vaikus ankstyvajame amžiuje augina ir prižiūri bei turi tai daryti daugiausia mamos.
Ir nors pastaraisiais metais visuomenės ir šeimos struktūra intensyviai keičiasi ir vyrai vis didesne apimtimi įsitraukia į vaikų auginimą, statistikos duomenys rodo, kad iki lygiaverčio šeimos atsakomybių pasidalinimo tarp moterų ir vyrų dar labai toli.
Moksliniuose tyrimuose atkreiptas dėmesys į tai, kad iki 2022 metų pabaigos galiojusi 2-iejų metų vaiko priežiūros atostogų sistema buvo orientuota į pajamų kompensavimą tėvams ir pagrįsta finansinės naudos motyvais, o tai neskatino vienodo abiejų tėvų įsitraukimo į vaiko priežiūrą. Šeimos buvo linkusios rinktis vaiko priežiūros atostogų schemą, kuri leido antraisiais vaiko metais atkurti darbo santykius ir gauti atlyginimą. Praktikoje tai dažnai pasireiškė tuo, kad tėčiai vaiko priežiūros atostogų išeidavo formaliai, gaudami atlyginimą kartu su vaiko priežiūros išmoka, o de facto vaikus likdavo prižiūrėti mamos. Tokiam šeimos sprendimui darė poveikį ne tik lyčių normos ar stereotipai, bet ir tokios struktūrinės priežastys kaip moterų ir vyrų atlyginimų skirtumai. Lietuvoje moterys vis dar vidutiniškai uždirba mažiau nei vyrai ir vyrų atlygis geriau kompensuoja vienos motinos sumažėjusį atlyginimą. 
Dėl nelygiaverčio vyrų ir moterų darbų ir atsakomybių pasidalinimo auginant vaikus dažnai nukenčia moterų karjera, finansinis stabilumas ir savarankiškumas. Tuo pačiu metu vyrai, neįsitraukdami į ankstyvą vaikų priežiūrą, praranda galimybę nuo pat mažumės užmegzti ryšį su vaiku bei praleidžia daug svarbių vaiko raidos įvykių. Tyrimai rodo, kad į šeimos gyvenimą ir vaikų auginimą labiau įsitraukę vyrai rečiau turi minčių apie savižudybę.

Moterys dažniau prižiūri namus ir gamina maistą

Moterys Lietuvoje beveik tris kartus daugiau laiko skiria maisto gaminimui ir namų ruošai nei vyrai. 79 proc. moterų ir 29 proc. vyrų teigia, kad šioms veikloms skiria laiko kasdien.

Priežiūros ir namų ūkio darbams ES moterys per savaitę vidutiniškai skiria 22 val., vyrai – tik 9 val.

Šaltiniai:
Lyčių lygybės indeksas, Europos lyčių lygybės institutas, Eurofound, 2021.
The Home Stretch. Sally Howard, 2020.
Double Burden. Wikipedia.

Ką tai turi bendra su lyčių nelygybe? (skaityti daugiau ⇓)

Atotrūkis tarp moterų ir vyrų skiriamo laiko namų priežiūrai susijęs su istoriškai susiklosčiusiais moterų ir vyrų vaidmenimis bei socialiniais lūkesčiais, ką kiekvienos lyties atstovas turėtų daryti. Ir nors pastaraisiais dešimtmečiais stebimas lyčių nuostatų pokytis moderniose šeimose, daugelyje net ir pačias moderniausias ir liberaliausias pažiūras turinčių porų moterys skiria daugiau laiko tokioms veikloms kaip maisto pirkimas ir gaminimas, namų tvarkymas, skalbimas, kiti namų buities darbai. Mokslinėje literatūroje šis reiškinys vadinamas „antrąja pamaina“ ir paprastai reiškia moters darbus namuose po darbo valandų darbe. Šių dienų pasaulyje retai pasitaiko šeimų, kuriose dirbtų tik vienas iš partnerių. Dažniausiai dirba abu asmenys, nes šeimai išlaikyti reikalingos abiejų pajamos. Įvairūs tyrimai rodo, kad tais atvejais, kai reikalinga nuolatinė, ilgalaikė artimųjų globa arba slauga, būtent moterys yra linkusios susimažinti savo darbo valandas ar net visai išeiti iš darbo, paaukojant savo profesinius įsipareigojimus ir karjeros galimybes.

Scroll to Top